Nu ta dėžžžžžžžutė…

Prsipažinsiu, vakar iš Mamų klubo grįžau be rankų, be kojų, su skaudančia nugara… vos paršliaužiau… Vyras su didžiausia nuostaba paklausė tai, kokius gi mes ten griovius kasėm :) , o kai parodžiau savo dėžę, kad visą vakarą tik ją klijavau, tai jis negalėjo patikėti…  ir aš pati negaliu patikėti… tiesiog nesitikėjau, kad dėžės apklijavimas medžiaga iš manęs pareikalaus visų jėgų. Ėjau tikėdamasi greit apklijuoti dėžę, o tada užsiimti kūryba ir visaip ją dekoruoti. Per tris valandas greituoju būdu klijavau ir tai vos spėjau, o apie dekoravimą net kalbos nebuvo. Važiavau namo ir galvoju kaip mesiu aš tą dėžę į sieną, jau geriau sages dekupažinti :)  Vat rašau ir vis stebiuosi kaip aš taip vakar pavargau? :)

Nepaisant šio neigiamo mano patyrimo tai, ką darė kitos buvo labai gražu. Jau vien Jurgos parodomoji dėžutė (kuri buvo labai didelė) vertė mus aikčioti iš nuostabos. Labai graži, subtili, jauki, originali ir profesionaliai padaryta. Aš tokią tikriausiai daryčiau minimum mėnesį :) Tos mamytės, kurios vis gi spėjo pabaigti, tai jų dėžutės tikrai gražios. Tiesą sakant, kai kurių mamyčių net ir nedekoruotos dėžutės man atrodė labai gražios :) Ačiū, Jurgita, už tavo kantrybę pravedant vakarykštį užsiėmimą! Kaip pasidaryti kūdikio prisiminimo dėžutę skaitykite čia.

 Tai va tiek trumpai mano įspūdžių iš vakar :) Rūta