Nepakeičiama mama

Medžiaga iš susitikimo apie liūdno vaiko sindromą.

Motinystė yra vienas iš moters socialinių vaidmenų. Skirtingais istoriniais, kultūriniais, ekonominiais laikotarpiais, kito ir moters kaip mamos vaidmuo:

„Visuomenėje motinystės modelis kinta keičiantis visuomenės santykiams. Keičiasi ir pačios moters požiūris į savo, kaip motinos, vaidmenį“. (Margarita Pileckaitė – Markovienė, Diana Bumblytė, 2004, p. 7).

Lietuvoje XIX a. pabaigoje Moters motinos pašaukimas buvo vertinamas:

„Lietuvių šeimos papročių analizė liudija, kad formuojant žmogų kūdikystės laikotarpiu pagrindinis vaidmuo teko jo motinai ir kasdienei namų aplinkai“. (Rasa Račiūnaitė, 2002, p. 71).

Motina buvo tas asmuo, kuris supažindino vaiką su jį supančiu pasauliu, diegė moralines bei dvasines vertybes.

Motina buvo ir yra gyvybiškai svarbus asmuo vaikui:

„Nutrūkus ryšiui tarp motinos ir vaiko, kyla grėsmė mažylio gyvybei. Jis pasijunta atstumtas, nereikalingas, nelieka dvasinio ryšio“. (Rasa Račiūnaitė, 2002, p.70).

Šiandieninėje materializmo, vartojimo eroje, motinystės pašaukimas prarado vertę. Vertinami daiktai – materija, viskas kas apčiuopiama. Mamos meilė yra neapčiuopiama ir nepamatuojama, mamos darbas atliekamas be apčiuopiamo atlygio- vadinasi tai yra nevertinga. Materializmo pasaulėžiūra skatina mamas išeiti į darbus, kad jos būtų matomos visuomenėje ir pripažintos, kad jų išvaizda būtų nepriekaištinga, kvepėtų prabangiais kvapais, o ne kūdikio kvapu. Visuomenė tikisi stiprios, talentingos ir veiklios moters, nepaisant, kad ji yra tik ką pagimdžiusi. Žiniasklaidos priemonės kuria super mamos įvaizdį, kuri dvi svaitės po gimdymo jau dirba profesinėje srityje. Auginti vaikus, juos maitinti krūtimi tapo gėdinga. Kūdikėliai, apsupti materija, kuri neatstoja mamos meilės ir dėmesio. Kūdikio siela pamažu apmiršta ir auga su atmetimo jausmu. Auga sužeistos asmenybės.

Šiandieninėje Lietuvos kultūroje, vaikai turėdami tėvus, auga našlaičiais. Kūdikėliai auga svetimų žmonių priežiūroje, yra atiduodami į valstybines auklėjimo institucijas, kurios neatstoja kūdikiui mamos:

„Moterų emancipacija ir vaikų atidavimas į specialias auklėjimo įstaigas pakeitė vaiko ir moters bei tėvo vaidmens suvokimą. Vaikas laikomas nereikalingu, įkyriu trukdžiu, todėl tėvai siekia jo atsikratyti atiduodami į auklėjimo įstaigą“. ((Margarita Pileckaitė- Markovienė, Diana Bumblytė, 2004, p. 12).

Auga vaikai, kurie jaučiasi niekam nereikalingi, neįdomūs, nemylimi. Šalyje didėja vaikų nusikalstamumas, narkomanija, savižudybės. Vaikų širdys trokšta būti mylimos.

Šiandien Lietuvoje yra populiarūs, madingi lopšeliai darželiai, savaitiniai, privatūs darželiai. Dar negimus kūdikiui, reikia jį užrašyti į eilę, norint, kad vaikas lankytų auklėjimo instituciją. Valstybė skatina bei remia visas auklėjimo įstaigas, tačiau neremia ir neinvestuoja į motinystę. Jei mamos turėtų galimybę, būtų remiamos moraliai bei finansiškai, būtų skatinamos auginti, auklėti, ugdyti priešmokyklinio amžiaus vaikus namuose, nereikėtų vėliau kovoti su vaikų nusikalstamumu, narkomanija, savižudybėmis.

Lietuvoje visuomenės požiūris į motinystę yra neigiamas. Kuo daugiau vaikų augina mama, tuo labiau ji yra žeminama. Mamos taip pat pradėjo nevertinti ir negerbti motinystės. Jos nesuvokia, jog jų darbas vertingas. Motinystė tapo nesąmoninga. Lietuvoje nėra nė vienos institucijos, kur mamos, auginančios ikimokyklinio amžiaus vaikus, būtų ugdomos (nekalbu apie nėščiųjų kursus). Nėra paskaitų, mokymų, užimtumo priemonių, kurios augintų, įkvėptų, vestų moterį sąmoningos motinystės link, kad moteris suvoktų, jog auginti vaikus yra svarbus jos pašaukimas.

Nuo šio suvokimo priklauso kito žmogaus laimės pajauta, savivertė, požiūris, gyvenimo motyvacija ir savęs išreiškimas šitoje žemėje.

 

Klausimai atsakymai 

  1. Kokią reikšmę vaiko savijautai, jo vystymuisi turi nėštumo laikotarpis?

Tik prieš 30 metų medicinoje buvo pastebėta, kokią reikšmę vaiko savijautai, drauge ir tolimesniam jo vystymuisi turi nėštumo laikotarpis. Buvo nustatyta, kad stiprūs motinos išgyvenimai (baimė, išgąstis) jau pačioje vaiko širdies ir nervų sistemos formavimosi pradžioje tiesiogiai veikia ir jį, sukeldami tuos pačius pojūčius. Buvo paneigta daugelį metų gyvavusi nuomonė, kad placenta esanti nepralaidi ir patikima vaisiaus apsauga.

Pirmaisiais vaikelio gyvenimo mėnesiais mamos pilvelyje, reikia kuo mažiau mamos streso, kuo sveikesnio jos gyvenimo būdo ir sveikesnės aplinkos.

  1. Koks žmogus vaikui yra reikalingiausias per pirmuosius dvejus gyvenimo metus?

Per pirmuosius dvejus vaiko gyvenimo metus, kai jo galvoje formuojasi būsimasis gyvenimo sėkmės kompiuteris, vaikučiui be galo svarbi mamos meilė, artumas, jos pieniukas, švelnumas ir dėmesys. Tyrimų išvados, tvirtina, kad šiuo laikotarpiu vaiko artimiausias ir pats reikalingiausias žmogus gali būti tik mama. Tarp jų nenutrūkstamai egzistuoja labai sudėtingas ir gerai suderintas ryšys. Ką tik gimęs vaikas pažįsta tik savo mamą, žino jos širdies plakimo ritmą, jos balsą, atskiria net pieną, kurio skonis panašus į buvusį vaisiaus vandenų. Naujagimis jaučiasi patenkintas jei gauna to, ko tikisi: nubudęs būti sočiai pamaitintas krūtimi. Jei ilgą laiką lūkesčiai nepildomi (paliekant verkti „paauklėjimo tikslu“), naujagimį ištinka egzistencinis siaubas, pasireiškiantis labai stipriu verksmu. Naujagimis gali prie šio to priprasti, bet tas pripratimas visam gyvenimui gali virsti polinkiu į depresyvumą ir nepasitikėjimą.

  1. Kuo Kūdikiui yra svarbus mamos veidas?

Praėjus kelioms savaitėms po gimimo, kai vaiko smegenys sureguliuoja paskutinį jo veido nervą, daug įtakos turi mamos matomas veidas, kurį jis fiksuoja savo atmintyje. Kūdikis turi žinoti savo svarbiausio asmens veidą, nes jis yra jo išgyvenimo garantas. Kai vaikas šio garanto netenka ilgesnį laiką, ima jausti pavojų savo gyvybei, nes jis yra jo išgyvenimo garantas. Kai vaikas šio garanto netenka ilgesnį laiką, ima jausti pavojų savo gyvybei. Sustiprėja kortizolio gamyba, vaikas smarkiai verkia ir neužmiega. Todėl motinos kūdikiui atstoti negali niekas, net jo tėtis, senelė, o tuo labiau svetimas, net geriausią auklėtojo išsilavinimą turintis žmogus (išskyrus nelaimės atvejus).

  1. Kas padeda mamai būti išskirtiniu asmeniu savo vaikui?

Būti išskirtiniu asmeniu savo vaikui ir įgyvendinti šią sunkią pareigą mamai padeda hormonų pokyčiai jos organizme. Pagimdžiusi moteris įgauna vadinamąjį „Ammenraport“ (geba lengvai nubusti vaikui kviečiant, padidėja rūpestingumas, gebėjimas labiau mylėti).

  1. Kas nutinka vaikui , kai jis atskiriamas nuo mamos šiuo svarbiu gyvenimo momentu?

Santykių psichologai nustatė, kad vaikams visų pirma išsivysto tam tikras atšiaurumas: jie ima mažiau šypsotis, vengti akių kontakto su mama. Vėliau tokie vaikai būna žymiai jautresni, su menkesniu savivartės jausmu, godūs daiktams (maistui, gėrimui), abejingi, nesiekiantys rezultatų.

  1. Koks esmingas pirmųjų gyvenimo metų poveikis tolesniam žmogaus formavimuisi?

Prigimtinių poreikių patenkinimas smegenų vystymosi periodu vaikui suteikia ne tik emocinio stabilumo, saugumo bei jį nuramina, bet ir skatina smalsumą domėtis gyvenimu. Tai turi įtakos vaikų imlumui ir gabumui, nes pasitenkinimas smarkiai pagerina neuronų sinapsių vystymąsi.

Vaikai būna atsparesni stresui, laimingesni, saikingesni, stabilesni, lengviau bendraujantys ir dėl viso to dažniau daugiau pasiekiantys.

  1. Kokia didžiausia miesto vaikų bėda?

Miesto vaikų didžiausia bėda – daug dirbantys tėvai. Miestiečiai su vaikais bendrauja minimaliai. Dėl to vaikams kyla emocinių, elgesio problemų, sunkumų mokantis.

  1. Kaip galima būtų sustabdyti vaikų savižudybes?

Savižudybes galima būtų sustabdyti šviečiant visuomenę. Savižudybių gausa rodo tik viena – vaikas nei darželyje, nei mokykloje, nei šeimoje nebuvo išmokytas emocinio raštingumo: suvokti savo emocijas, būsenas, jas atpažinti, suvaldyti, reguliuoti, rasti konstruktyvių problemų sprendimo būdų.

  1. Kas gali užkirsti kelią paauglių priklausomybei nuo alkoholio, narkotikų?

Mokslininkai ištyrė – jei norima, kad paauglys negertų alkoholio ir netaptų priklausomas nuo jo, pastangas reikia dėti ne paauglystėje, o pradėti nuo ikimokyklinio amžiaus, geriausia iki penkerių metų. Tuomet pasiekiama gerų rezultatų, užkertamas kelias vaikui ateityje tapti priklausomam nuo svaigalų.

  1. Ar verta investuoti į vaikus?

Mūsų valstybėje supratimo, kad reikia investuoti į vaikus trūksta. Užsienio šalių mokslininkai yra paskaičiavę – vienas santykinis piniginis vienetas, investuotas į mažų vaikų sveikatą, vėliau atneša keturiolika piniginių vienetų pelno valstybei.

  1. Kur vaikas turi mokytis bendravimo su kitais?

Bendravimo mokomasi ne kolektyve, sunešus kūdikius į vieną vietą ir palikus pusdieniui ar ilgiau. Bendravimo ir draugiškumo išmokstama per nuoseklų rūpestį šeimoje. Tą parodė ilgalaikiai tyrimai, atlikti JAV vaikų lopšeliuose.

  1. Ar trimetis yra pasiruošęs išeiti į darželį?

Trimečiai nėra pasiruošę būti visą dieną atskirti nuo šeimos ir palikti tarp bendraamžių. Tam reikia palaipsnio ir kantraus pratinimo. Net ir pradinės klasės mokinys, esant normaliai šeimos struktūrai, turi grįžti į namus, kuriuose lauktų suaugęs žmogus ir šiltas maistas.

Mažų vaikų laimė ir sveikata turi tapti visų mūsų vertybe ir tikslu!

Siekdami trumpalaikių suaugusiųjų tikslų, ilgalaikėje perspektyvoje patirsime pralaimėjimą!

 Naudota literatūra:

Pileckaitė – Markovienė, M.,Bumblytė, D. (2004). Motinystės psichologija. Vilnius: „Presvika“.

Račiūnaitė, R. (2002). Moteris tradicinėje lietuvių kultūroje. Kaunas MMII.

 Klausimus atsakymus pagal straipsnius:

Christa Maves: „Gyventi dėl vaikų“ 2008 03 28 www.bernardinai.lt

Inga Liutkevičienė „Dviejų Lietuvių vaikai“ 2009 01 „Verslo klasė“ http:manokarjera.lt

Parengė Rosana Subačienė