MK istorija

Istorija 
Pirmuosius Mamų klubus Lietuvoje įkūrė visuomeninė organizacija „Agapė“, kuri buvo oficiali MOPS International atstovė Lietuvoje. MOPS (Mothers Of Preschoolers – ikimokyklinukų mamos) – tai ikimokyklinio amžiaus vaikų mamų organizacija, kurios tikslas – ugdyti ir patenkinti kiekvienos ikimokyklinio amžiaus vaiko mamos specifinius poreikius Jėzaus Kristaus šlovei. MOPS organizacija JAV gyvuoja per 30 metų, o Lietuvoje pirmasis Mamų klubas buvo įkurtas prieš šešerius metus. 

Kaip gimė Mamų klubas 
Pasakoja Aušrinė Šečkuvienė, Mamų klubo koordinorė 1998-2002 m., dabar TAPATI žurnalo moterims vyr. redaktorė 

Kai sužinojau, kad vėl laukiuosi, mano sieloje lyg kažkas mirė. Buvau ant išsekimo ribos. Mat prieš metus susilaukėme antrojo sūnelio Miko, po to vyko „grand“ statybos ant buto stogo, kur įrengėme terasą, o tai atėmė nemažai jėgų. Buvome tikrai pervargę. Labai svajojau apie poilsį ir slapta kūriau planus apie darbą, kad galėčiau pabėgti nuo vaikų. 

Tądien nežinojau, ką galiu padaryti. Supratau, ką jaučia moterys, kurios ryžtasi abortui. Siaubingai pykau ant Dievo – kodėl Jis leido tam įvykti? Juk vaikai turėtų būti dovana… Po baisios agonijos, trukusios savaitę, supratau, kad man reikia pagalbos. Pati negalėjau nei melstis, nei ramintis. Nuvykau pas savo gerą pažįstamą, kuri besilaukdama vos neprarado gyvybės, bet vis tiek ryžosi gimdyti vaikelį. Prašiau, kad ji už mane melstųsi. Tada ir išgirdau: „Tai išeis tau į gera, suteiks daug džiaugsmo, o ne vargo“. 

1998 m., gruodis. Gimė trečias vaikelis – Teklė. Tikra gražuolė. Tik mano jėgos buvo besibaigiančios. Galų gale pasirodė perdegimo simptomai. Prisimenu save susitraukusią į kamuoliuką ir nuolat verkiančią. Nebemokėjau džiaugtis ir nežinojau, kaip gyventi toliau. Vieną dieną taip bežliumbiant, savo širdyje išgirdau: „Manai, kad tu viena verki? Už kampo verkia kita.“ Nustojau verkti ir suklusau. Vaizdai pradėjo suktis lyg filmas: ėmiau matyti, kaip už stalo sėdi būrelis smagiai besišnekučiuojančių moterų, o už lango žaidžia jų mažamečiai vaikai. Moterų veidai buvo šilti, kaip ir jas supanti atmosfera. Jos juokėsi, ir jų širdys buvo susivienijusios. Jos puikiai suprato viena kitą. Aš tiksliai žinojau, kad tai kalba mano Viešpats. Tik ką daryti toliau? 

2000 m., pavasaris. Surizikavau ir į savo namus pasikviečiau kaimynes, auginančias vaikus, bei keletą draugių. Man buvo išties nejauku. Nebuvau įsitikinusi, ar joms to reikia. Pradėjau kalbėti, ir po truputėlį jų veidai šilo. Pasigirdo pirmieji komentarai. Joms buvo įdomu. Paklausus, ar norėtų dar susitikti, mamos pasakė, kad to joms labai reikėtų. Taip prasidėjo pirmasis Mamų klubas. Mes rinkomės mano namuose, vėliau bandėme nuomotis patalpas Moksleivių rūmuose, dar vėliau mus priėmė baptistų „Malonės“ bažnyčia. Čia padėjo kolegė Daiva, ji vesdavo pamokėles vaikučiams. 

Tokia buvo pradžia, kokia bus ateitis – težino Dievas. Žinau tik viena, kad Jam brangios mamos. Ir tai, ką jos daro, – jų motinystės misija, – yra vertingiau už tūkstančius kitų darbų. 

Aušrinė, 2003 m. 

Mano MOPS istorija 
Pasakoja Nida Matiukienė, 2002-2007 m. Mamų klubo koordinatorė 

Praėjus pusmečiui po pirmojo gimdymo, sakiau: „Vaiko auginimas palyginti su mano darbu yra tikros atostogos!“ Tačiau po kelerių metų gimė dar vienas vaikas, ir mano atostogos baigėsi. 

Kai šeimoje gimsta aktyvus, stiprios valios mažylis, niekada nežinai, kas tavęs laukia po valandos, po dviejų, rytoj – gyvenimas tampa pilnas siurprizų ir lakstymo iš vienos namų pusės į kitą, nuo vienų specialistų prie kitų. O jeigu tokių mažylių yra daugiau nei vienas? 

Atsakymų pradėjau ieškoti, kai suvokiau, kad su vaikais rūpesčių ir darbų yra daug daugiau, nei aš pajėgiu atlikti. 

Vieną dieną man padovanojo knygą „Ko reikia kiekvienai mamai“. Toje knygoje ir atradau atsakymus į savo kasdienybės klausimus, kurių kilo labai daug. 

Čia išskiriami 9 ikimokyklinio amžiaus mamų poreikiai: svarba, tapatumas, augimas, intymumas, nurodymai, pagalba, poilsis, viltis, perspektyva. Viso to nežinojau, o poreikiai, kurie glūdėjo giliai giliai užspausti, jau laukė atsakymų kelerius metus. Sutikime, jų turi kiekvienas žmogus. Kodėl gi tada, kai tampi mama, visi ima galvoti, kad mama niekada neturi poreikių? Kad ji turi pamiršti save ir gyventi tik vaikų gyvenimą. O dažnai taip galvoja ir pačios mamos, kas atsitiko ir man pačiai. 

Taigi, nusprendžiau susisiekti su ta MOPS organizacija, tačiau nustebusi pamačiau, kad atstovai Lietuvoje jau yra – knygos gale buvo adresai. Paskambinusi susipažinau su krikščionėmis vyresnėmis mamomis, tarnaujančiomis jaunesnėms mamoms. Tada jos glaudėsi baptistų „Malonės“ bažnyčioje Žirmūnuose. Nuvažiavusi ten į pirmąjį MOPS klubą pradžioje žiūrėjau įtariai, bet bediskutuojant supratau, kad čia mane atvedė pats Dievas. Tądien moterys kaip tik diskutavo apie poreikius, kurie mūsų šeimoje tuo metu buvo LAAABAAAAIII aktualūs. Lankiau tą klubą gal tik keturis kartus, vėliau buvo vasaros atostogos, o rudenį man pasiūlė Pilaitės mikrorajone koordinuoti naują Mamų klubą. Taip ir įsijungiau į Mamų klubą. 

Trejetą metų Šv.Juozapo parapijos klebonas mielai globojo mamas, suteikdamas mums patalpas. Vėliau įkūrėme Mamų klubą „Tikėjimo žodžio“ bendruomenėje ir Mamų klubą Lazdynų parapijoje. Mamų klubų veikla šalia minėtų bendruomenių vyko lygiagrečiai kelerius metus. Tačiau labai trūko darbuotojų – mamų-savanorių, buvo sunku važinėti iš vienos vietos į kitą kartu su vaikais ir priemonėmis. Kai 2006 m. bendruomenė „Tikėjimo žodis“ įsikūrė Pilaitėje, abu Mamų klubai, dabar esantys Pilaitėje, natūraliai susijungė, nes jais rūpinosi ta pati mamų-savanorių komanda. Dėl suteiktų priemonių vaikams ir įvairesnių patalpų veiklai buvo pasirinktos bendrijos „Tikėjimo žodžis“ patalpos, esančios Pilaitėje, Gilužio g.15, kur šiuo metu ir veikia Mamų klubas. 

Per tą laiką ir mano pačios vaikai paaugo. Rudenį dukrytę jau leisime į mokyklą. Poreikiai ir problemos, su kuriais susidūriau pirmaisiais motinystės metais, jau seniai pamiršti, problemos išspręstos, fizinės jėgos atsistačiusios. Žvilgtelėjusi atgal žaviuosi, koks tai buvo gražus ir prasmingas gyvenimo tarpsnis. Mamų klubo dėka save ir motinystę išvydau kitoje šviesoje. Išmokau daug linksmų dalykų, kuriuos drauge su vaikais naudojame kasdien ir tai mus sujungia dar labiau. Mūsų šeimą tai labai praturtino ir įkvėpė tarnauti kitoms mamoms. Todėl, kol dar turiu vieną ikimokyklinuką, esu atsidavusi šiam darbui. Vėliau, viliuosi, atsiras kitos mamos, kurios perims šią estafetę. 

Taip, šis savanoriškas darbas visomis prasmėmis kainavo daug, tačiau mes, kaip šeima, subrendome ir praturtėjome. Įgijome tai, ko nenusipirktume niekur ir už jokius pinigus. Šiandien drąsiai galiu sakyti, jog aukotis buvo verta.

Nida, 2007 m.Nuo 2007 m. rugsėjo Mamų klubą koordinuoja Rosana Subačienė. Šiuo metu ji augina tris vaikus: 6 metų Nojų, 4 metukų Rebeką ir 2 metukų Samuelį.

Pasakoja Rosana: 
Tą rytą išėjusi su vaikais į lauką tikrai nesitikėjau kam nors guostis ar pasakoti, kaip gyvenu, kokia esu pavargusi, o mano nervai ant ribos. Pažįstamasis buvo keletą metų manęs nematęs, todėl paklausė, kaip gyvenu. Pasakiusi, kad gerai, prapliupau raudoti.

Taip jau kartais nutinka, kad nustembame pačios, kai apsiverkiame net vaistinėje pirkdamos vaistus nuo slogos. Kadangi sutiktojo šeimoje auga dvi mergytės, jis iškart suprato mano atsakymo „gerai“ reikšmę ir pasakė: „Tau dabar labiausiai reikėtų Mamų klubo“.

Davė žmonos telefoną ir pasakė, jog šiandien vyks pirmasis susitikimas, į kurį galiu nueiti. Einant i Mamų klubą Nojus keletą kartų prisisiojo į kelnes ir mes grįžome namo. Taip aš ir nenuėjau į Mamų klubą nei kitą,nei dar kitą kartą, kol į namus atvyko gydytoja apžiūrėti Nojukui pilvo.

Ši moteris buvo mano pirmasis sutiktas žmogus, taip ramiai kalbantis apie motinystę. Penkių vaikų mama kalbėjo apie motinystės pašaukimo grožį, savęs atsižadėjimą. Mane ėmė šiurpas.Kaip galima šitiek metų nedirbti, auginti vaikus ir vykdyti motinystės pašaukimą? Mano galvoje sukosi tik viena mintis – esu veikli ir neketinu ilgai sėdėti su vaikais namuose – tai ne man. Kai garsiai apie tai prabilau – moteris tik šypsojosi. Gydytoja Laima mane ir supažindino su Nida – Mamų klubo koordinatore. Taip prasidėjo mano kelionė link sąmoningos motinystės, kai suvoki vertę to, ką darai net sunkiausiomis minutėmis. 

Mamų klubas man – tarsi žiburys ant kalno, kuris parodė kelią, suintrigavo domėtis, skaityti, gilintis, kodėl svarbu mamai auginti vaikus namuose, investuoti save auklėjant vaikus, puoselėjant vertybes . Ši šviesa atėjo pamažu. Su motinystės pašaukimu susitaikiau tik gimus trečiajam vaikeliui. Nurimau, suvokusi, jog Kūrėjas nepatikėjo man svarbesnių darbų, nei atsidavimo trims mažyliams. Mamų klubas – atgaiva mano sielai. 
Čia aš randu ne tik kitų mamyčių supratimą, palaikymą, įkvėpimą, patarimus ar draugystę. Mamų klube keičiuosi kaip mama, moteris, žmogus. Neįsivaizduoju vaikų auginimo be Mamų klubo. Būtų taip vieniša ir nyku. Esu dėkinga Mamų klubui, kurio dėka mes, mamos, drauge nešame malonią motinystės naštą. Bus malonu prisiminti šį mažų vaikų auginimo laikotarpį. .