Kalėdos vaiko akimis

Noriu atpasakoti jums kadaise skaitytą istoriją. Gal ne visai tiksliai, bet esmė išliks ta pati.

***

Vieno miestelio bažnyčioje buvo pasiruošta Kalėdoms – kaip ir kasmet papuoštas altorius, pastatyta prakartėlė, štai ir Marija su Juozapu, kūdikėlis Jėzus guli… Bet vieną vakarą, pažiūrėjus į istorinę ir šventą šeimą kunigą išpylė prakaitas – kūdikėlis Jėzus dingo! O, kiek skausmingų minčių prislėgė Dievo tarną – ir kas galėjo taip piktai, šventvagiškai pasielgti?? Kas drįso apvaginėti Dievo namus, išniekinti dievišką šeimą?? Kunigas svarstė, kas galėjo taip pasielgti. Juk visi miestelio gyventojai pažinojo vieni kitus. Dvasininkas bandė klausinėti žmonių, bet nieko nepešė. Artėjo pamaldos, taigi dėliojosi sunkūs žodžiai pamokslui, smerkiantys nuodėmę ir tuos, kurie ją daro… Su kiekviena diena mintys pamokymams dėliojosi vis sunkesnės ir griežtesnės, nes kūdikėlio Jėzaus kaip nebuvo, taip nebuvo.

 Artėjant pamaldų valandai žmonės rinkosi į bažnyčią, šnekučiavosi. Kunigas rūsčiai nužvelgė susirinkusius.

Staiga prie šventosios šeimos tyliai pritipeno mažas berniukas – vienoje rankoje jis nešėsi mašinytę, o kitoje – kūdikėlį Jėzų! Jis tik stengėsi tyliai paguldyti Jėzų į jo lovelę.

Kunigas kaipmat prie jo priėjo ir paklausė, kodėl berniukas taip pasielgė – niekam nieko nesakęs išsinešė Jėzų.

Vaikas kiek sutrikęs ir nuraudęs pasipasakojo:

– Kai pamačiau Jėzų pirmą kartą, man taip jo pagailo. Man jis pasirodė čia toks vienišas… Tuomet pažadėjau jam,   kad kai tik galėsiu, pavežiosiu jį savo mašinytėje bei aprodysiu mūsų miestelį.

                       ***

 Linkiu mums visoms to vaikiško, nuoširdaus tikėjimo. Nepalikime Jėzaus vienišo bažnyčiose. „Neškimės“ Jį namo, į savo šeimas… Parodykime Jam, kaip mes gyvename, „kuo kvėpuojame“… Ir tegu Jis lieka mūsų gyvenimuose, mūsų namuose bei darbuose nuolatos.

Jėzus pasakė: „Aš atėjau, kad turėtumėte gyvenimo, ir turėtumėte jo apsčiai“. Ši apstybė neatsiejama nuo Jo paties. Tad mylėkime Jį, šliekimės prie Jo, siekime Jį pažinti, į Jį įsiklausyti, leiskime Jam ganyti mūsų pažeidžiamas sielas.

Su šv.Kalėdom jus, brangiosios!

Aurelija

P.S. jei kartais norėtumėte kažko paklausti religine tema, jei jums būna neaiškūs tekstai šioje skiltyje, būtų malonu, kad man apie tai parašytumėte: aurum14@gmail.com . Jei norėtumėte pateikti siūlymų skilčiai „Kad mamos būtų gyvos“, taip pat lauksiu minėtu adresu. Būkite drąsios :).

Foto iš blueberryforest.com