Apsilankymas vaikų hematologijos skyriuje

Šį penktadienį lankėmės Santariškių ligoninės vaikų hematologijos skyriuje. Jame guli onkologinėmis ir kitomis sunkiomis ligomis sergantys vaikučiai. Lankymus drauge su Mamų Unija pradėjome norėdamos rankdarbiais prablaškyti mažylius slaugančias mamytes. Į užsiėmimus dažnai mamytės ateina su savo vaikučiais. Vienus atsiveža ratukuose, kitus atsineša ant rankų, kiti stumdami lašelinę ir patys lėtai ateina. Kartais ateina ir ten besigydantys paaugliai. Tad tenka prisitaikyti prie situacijos – duoti darbelių ne tik mamytėms, bet ir vaikeliams ir paaugliams vaikinukams. Prieš dvi savaites su šio skyriaus mamytėmis siuvome Waldorfo lėlytes, tad šį kartą toms lėlytėms siuvome drabužėlius, o su vaikučiais ir darėme darbelius iš filco (dirbtinio veltinio).

Šiam apsilankymui, atrodo, paruošėm labai paprastus darbelius. Paruošėm šabloniukus, pavyzdėlius… Bet kai pradėjo rinktis mamytės: viena ratukuose atsivežė silpnutę po chemoterapijos 8 metų mergaitę, kita mamytė vos paeinančią 6 m mergaitę… galvojau, kad mūsų darbeliai bus per sudėtingi. Pradėjau pasakoti darbelio eigą, padaviau žirklutes, filcą ir žiūrėdama į jų plonas, silpnas rankutes negalėjau atsistebėti užsispyrimu įveikti užsibrėžtą tikslą. Jeigu kas nors su vaikais esatę darę darbelius iš filco, tai puikiai žinote, kad vaikams tikrai sunku jį karpyti. Todėl negalėjau atsistebėti kaip jie kirpo detalę po detalės, krupščiai siuvo su adata ir pasidarė tai, ko norėjo. Dvi mergaitės su mumis išbuvo beveik 4 valandas. Per tą laiką jos sugebėjo pasigaminti sagę, apyrankę ir katinėlį. Man tai neįtikėtina, nes mano šešemetė dukra, nesugeba taip ilgai ir kantriai sutelkti dėmesio ir valios.

Dažniausiai ligoniukus lanko Rosana su Aida. Aš paskutinį kartą buvau pas mamytes berods pavasarį (tiesa, dar buvau prieš Kalėdas, bet tuomet buvo karantinas ir užsiėmimas neįvyko), tad nuo to karto man netikėtas buvo mamyčių pasikeitęs  bendravimas. Pernai mamytės buvo labiau prislėgtos ir įsitempusios. Šiemet jos daug kalba, juokauja. Jei šalia nesėdėtų silpnučiai, nuo chemo ir spindulinės terapijos nuplikę vaikučiai, tai net nepagalvotum, kad jos gyvena su baisia realybe. Tiesa, tiek mamytės, tiek vaikučiai tarpusavy bendraudami neišvengiamai vartoja tik jiems žinomą terminologiją, kuri susijusi sų jų ligomis, gydymo specifika. Viena mamytė pasakojo, kad visada žiūrėdavo išsipildymo akciją per TV3 ir kitokias iniciatyvas onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams, bet kad ši liga palies jos vaiką tikrai nesitikėjo. 

Dar kartą norime padėkoti visiems, kurie savo mintimis, maldomis, darbeliais prisidedate prie mažo žmogučio kovos su pikta liga. Labai kviečiu jus ir toliau paremti šį tarnavimą priemonėmis rankdarbiams, pinigėliais ar pravesti rankdarbių užsiėmimus, suorganizuoti šventę ar spektaklį, vykti kartu aplankyti vaikučių ir mamyčių. Laukiama visokia pagalba: knygos, žaidimai, žaislai, CD, DVD ir kita, kas pradžiugintų sergantį vaiką, ištisus metus gyvenantį ligoninėje. Norintys kuo nors padėti kreipkitės į Aidą aida.malmigiene@gmail.com.

Įspūdžiais dalinos Rūta, Rosanos įspūdžius iš ankstesnių apsilankymų skaitykite čia.