Mamų klubas pradėjo jau 10 sezoną

Negaliu patikėti, kad prieš keletą metų bijojau ateiti į mamų klubą. Bijojau, nes draugė tą trečiadienį sakė negalinti ateiti, tad… O vakar, susitikusi su mamytėmis po vasaros atostogų, stebėjausi – kiekvieną trečiadienį, vos ten nueinu, atrodo, jog visos jos – mano artimos bičiulės :)

Iš tikro, jei kada nors reikėtų įvardinti, kuri bendruomenė (po bažnyčios) įkvepia savo nuoširdumu bei bičiuliškumu, nedvejodama atsakyčiau – mamų.

Čia nėra konkurencijos, pavydo, pykčio priepuolių ar dar ko nors panašaus. Visos moterys yra tos pačios malonės dalininkės – jos augina vaikus, dažnai jaučiasi nusivylusiomis namų šeimininkėmis, tačiau mokosi į gyvenimą žiūrėti optimistiškai bei būtinai būti palaiminimu aplinkiniams – žinoma, pirmiausiai savo šeimai. Jei mamos susirenka aptarti receptų – tai tam, kad namiškius ir savo svečius ateityje pamalonintų dar gardesniais pietumis; jei renkasi siūti lėles – tai tam, kad vaikai turėtų rankų darbo žaislų; jei tobulina vėlimo įgūdžius – kad pagražintų namus ar pačios save – kuri nenori būti graži savo vyrui? Na, o kur dar (būtinai) rankų darbo kalėdinių dovanų ruošimas, našlaičių ar vaikų onkologinio skyriaus lankymas, pastangos padėti bėdų ištiktoms, etc.

Vakar (kaip visuomet) prie jaukaus vaišių stalo mamų klubo vadovė Rosana Subačienė dalinosi apie tai, ką reiškia būti gera mama. Nė viena nepakėlėme rankos, kai išgirdome klausimą, ar jaučiamės esančios geros mamos. Ir taip pat jos nepakėlėme, kai buvome paklaustos, ar esame blogos mamos. Matyt, mamos nuolat ir „sėdi“ šių dviejų „irklų“ – bloga ir gera vienu metu – viduryje…

Juokavau, kad iki kol sukako dukrai du metai, galėjau pakelti ranką „gera mama“, nes dukra buvo tikras angelas. O štai dabar, kai prasidėjo neigimo ir savojo „aš“ įtvirtinimo procesas:), jaučiuosi kur kas blogesnė, neretai pratrūkstanti, nesitvardanti, taigi „suprastėjusi“ mama… Tad buvo gera klausytis Rosanos paguodžiančių ir padrąsinančių žodžių – jos pačios, auginančios tris atžalas patirtis be galo turtinga.

„Klausiu vaikų, – pasakoja Rosana, – ar norite valgyti? Gal sisiukų? Gal ką paduoti? Visi trys atsako – ne, nieko. Tada prisėdu pažiūrėti kokio gero filmo. Ir štai TADA prasideda: mama, noriu valgyti. Mama, sisiuko. Mama, …. Ir t.t…“ Tai štai kokia ta mamų patirtis. Spalvinga! O matydama tų spalvų gausą kitų mamyčių gyvenime tikrai pasiguodi – pasirodo, visos mamos patiria panašius „nuopuolius“ ir pakilimus…

Tiesa, mamų klubą vakar filmavo bernardinų internetinė televizija – mamytės „į kamerą“ dalinosi apie mamų klubo dovanas. Taip pat su kolege svečiavosi vaikų psichologė Silva Striunga bei pristatė planuojamą seminarą mamytėms, auginančioms 6-12 metų vaikus. Kaip psichologė betarpiškai su mumis šnekučiuodamasi įvardino – juk bene didžiausias poreikis šeimoje – tai taika. Kaip pasiekti taikos atmosferą namuose? Regis, seminaras padės atsakyti į šį opų klausimą – daugelis mamų Silvą jau pažįsta iš ankstesnių seminarų.

Turėjau progos pristatyti ir savo knygą „Murmeklis ir Bambeklis bei kitos pasakos“ – tikrai buvo gera rašyti mamyčių mylimiausiųjų „pupų“ ir „žirnių“ vardus. O kai kam užrašiau: „ … ir tam stebuklėliui, esančiam mamos pilvelyje“ – mat šį rudenį stebuklėlius nešiojančių mamyčių „užderėjo“ itin daug – ir kiek man žinoma, ne vienai mamytei tai ilgai lauktas ir išmelstas stebuklas. Ačiū Dievui už Jo malonę!

Nežinau, ar man pavyko perteikti, kokioj nuostabioj atmosferoj leidžia laiką mamos. Bet štai dienraščio bernardinai.lt redaktorius A.Navickas, pas mus lankydamasis su filmavimo grupe šmaikščiai paklausė: ar čia visuomet pas jus taip gerai, ar tik šiandien dėl to, kad filmuojame?:)

Brangioji, prisijunk prie mūsų! (Taip norėtųsi perduoti ir brangių brangiausiems – jei norite savo žmonas matyti besišypsančias, pailsėjusias, įsikvėpusias – būtinai išleiskite jas į mamų klubą:)

Mamų klubo kontaktus, užsiėmimų temas ir kitokios informacijos rasite čia, mūsų svetainėje.

Įspūdžiais pasidalino Aurelija :) Nuotraukos – mieliausios mūsų Rūtelės :)