Iš susitikimo apie vaikų vidines žaizdas

Į susitikimą vėlavau, tad praleidau mano vieną mėgstamiausių Mamų klubo užsiėmimo dalių – „papasakok apie save“. Man labai patinka kai prieš kai kuriuos teminius užsiėmimus lektorius užduoda klausimą ir kiekviena mama atsakydama į jį šiek tiek papasakoja apie save. Tada pajuntu kas kuo gyvena ir, kad mus sieja tie patys poreikiai. Be to, kadangi esu iš tų, kurios žmonių susibūrimuose gali nepratarti nei žodžio, tai būna puiki proga visgi pratarti tą žodį :)
Tiesą sakant bijojau šitos temos. Na, žinote, kartais jautiesi ne tik, kad nelabai gera mama, bet net ir labai bloga. Ir baisu, kad vaikams nepalikčiau vidinių žaizdų, kurių pasekmės juos lydėtų visą gyvenimą. Tema buvo nelengva, sunki, net labai sunki. Pirmiausia mane nustebino, kad viskas buvo adresuojama mums – mamoms. Rosana žingsnis po žingsnio gręžė mūsų žvilgsnius į mus pačias. Daugelis mamyčių turi skaudžią vaikystės patirtį, tad žiūrėti į save, savo žaizdas buvo tikrai skausminga. Kai kurios skaudžios patirtys yra užslėptos giliai viduje ir kaip jas beignoruotumėme, vis tiek veikia mūsų gyvenimą. Paskaitos metu mes buvome tarsi grąžintos į vaikystę, kurios metu patyrėme tai, kas skaudino mūsų širdį. Žiūrėjome kaip tie skauduliai veikė tolesnį mūsų gyvenimą ir kaip galų gale išsigydyti juos. Praėjus tokią nelengvą kelionę aiškiau galima įvertinti savo santykius su tėvais ir, žinoma, su mūsų vaikais. Šį kartą viską konspektavausi fotoaparatu, tad žemiau pateikiu paskaitos skaidrių nuotraukas.
Nukrypstant nuo temos turiu paminėti, kad visai netyčia susikūrėme jaukią ir romantišką prieblandą. Kad aiškiau matytųsi skaidrės nedegėme šviesos. O, kaip žinia, vakarai jau greitai temsta. Netrukus vieninteliais šviesos šaltiniais beliko dvi žvakės ir kelios sieninės lemputės. Man tokia prieblanda atrodė labai romantiškai provokuojanti į atvirumą ir nuoširdumą. Reiks gal dažniau praktikuoti tokią šviesos instaliaciją ;) Dar nukrypstant nuo temos, pastebėjau, kad vaikai, kuriuos mamytės vedžiojasi į mamų klubą jaučiasi gal net pilnavertiškesniais klubo nariais nei mamos :) Šį trečiadienį dar kartą įsitikinau, kad vaikai jaučiasi tarsi Mamų klubas vyktų būtent dėl jų :) Mano vaikai – ne išimtis. Kai pasakiau savo mergaitėms, kad per darbus gal būt nenuvažiuosim į Mamų klubą, tai tuoj pat buvau perverta keturių akių smerkiančiu žvilgsniu. Ir kas keisčiausia, tai suveikė – į Mamų klubą atvažiavome!
Įspūdžiais dalinosi Rūta