Mamų klubo sezono uždarymo akimirkos (papildymas)

Nors Mamų klubo sezonas jau pora mėnesių kaip baigėsi, tačiau labai norisi, kad svetainė neužmigtų vasaros miegu. Tad įkeliu dar keletą nuotraukų iš uždarymo šventės ir didžiuuulę padėką Mamų klubo MAMAI :)

******************

Kaip vakar prisimenu pirmąjį užsiėmimą Mamų klube… Sėdejau tyliai kampe ir dekupažavau pakabą. Vakarui pasibaigus, suvokiau, kad atradau nerealią Trečiadienių terapiją mano kūnui ir sielai.

Tą vakarą vis girdėjau Rosanos vardą: Rosana tąąą, Rosana anąąą… bet taip ir nesupratau, kuri čia Ta Rosana.. Asmeniškai susipažinau tik vėliau, o paskui dar ilgai painiojausi – tai ji RoSana ar RoZana :)

Jaučiau labai didelę pagarbą Rosanai. Na, nesakau, kad dabar nejaučiu, bet anksčiau mano santykiai su ja buvo labiau formalūs. Vėliau santykiai po truputį transorfavosi į lygį – „tai kaip čia dabar kreiptis į Rosaną – Jūs ar Tu“. Atrodo, iš pagarbos vyresniam žmogui tiek amžiaus, tiek statuso prasme, mandagu kreiptis „Jūs“, tačiau, santykiams šiltėjant, pati nepastebėdavau, kaip nejučia išsprūsdavo „Tu“, kol galiausiai „Jūs“ iškrito iš mano žodyno.

Jaučiu Rosaną labai savą, artimą, be galo rūpestingą, jauną ir lygią su visais. Ji niekada nesipuikuodavo savo statusu, visada buvo labai paprasta. Ji lyderė iš prigimties, visi jos klauso, nes ji tiksli, konkreti, iniciatyvi. Mamų džiaugsmas yra Rosana: ji moka prie visų prieiti, prakalbinti net uždariausią širdį, sukelti ar nuraminti vėjus mintyse. Tik jos atvirumo dėka, mūsų pašnekesiai būdavo labai jautrūs ir artimi. Rosana nepabūgo atverti savo širdies ir išdovanoti save svetimoms nepažįstamos sieloms. Tai buvo tarsi nebylus kvietimas atsiverti ir mums. Kas buvo drąsesnės, atsivėrė. O atsiverdamos suprato atradusios tikrą dovaną žiūrėti į panašaus likimo draugus, dalintis savo džiaugsmu ar nerimu.

Galima būtų sukurti visą odę Rosanai, bet tikriausiai pritrūktume žodžių, kokia ji ypatinga. Ji negailėdama savęs ir savo šeimos, dirbo mūsų visų labui. Nuoširdžiai pasiaukodama ir visa širdimi atsiduodama stengėsi viską padaryti maksimaliai gerai. Jei reikėdavo supirkti kokių nors priemonių užsiėmimui, ji aukodavo savo laisvą laiką ar pietų pertraukas. Rosanos vaikai ir vyras dėl dėmesio ir laiko jiems trūkumo kentėjo ne tik Trečiadieniais – VISOMIS savaitės dienomis ji gyveno Mamų klubo veikla: rengė programas, galvojo temas, ieškojo lektorių. Kai vienos mamos po darbų sėdėdavo su savo vaikais prie lietuvių kalbos namų darbų, Rosana atlikinėdavo savo namų darbus. Kai kitos mamos gamindavo šiltas vakarienes šeimos nariams, ji tuo tarpu skubėdavo į Mamų klubą atvykti anksčiau, kad spėtų paruošti stalą mums. Ir dar daug daug darbų veikė Rosana – mes tik jų nematėme, viskas liko už kadro. Ir visa tai dėl MŪSŲ.

Rosana, jei ne Tu, mano ir kitų mamų Trečiadieniai visus aštuonerius metus būtų buvę tokie patys kaip ir kitos savaitės dienos. Tačiau tik Tavo dėka šis savaitės vidurys suteikdavo mums sparnus. Tik tavo dėka Trečiadienių terapija mus džiugino ir gydė.

******************

Inga