VAIKŲ ADAPTACIJA DARŽELYJE

Ateidama į šį Mamų klubo seminarą galvojau nieko naujo nesužinosiu, nes kai ruošiausi leisti savo vaiką į darželį, labai daug skaičiau ir domėjausi šia tema. Mūsų gerbiamas svečias ikimokyklinukų pedagogė Olga Gaižutienė ne tik užtvirtino mano žinias, bet ir dar daugiau papasakojo apie vaikų adaptaciją. Mamytės sužinojo, koks vaikų elgesys pasireiškia skirtingo amžiaus grupėse, kiek laiko trunka prisipratinimas prie darželio, kokią praktiką naudoja auklėtojos ir kokią žalingą praktiką naudoja tėveliai.

Pasirengimas darželiui pirmiausia prasideda nuo pirmos minties, kad vaiką leisime į darželį. Šioje vietoje labai svarbus tėvų nusiteikimas, nes jei tėvai abejoja, tuomet geriau šį reikalą nukelti vėlesniam laikui. Mažesni vaikai adaptuojasi sunkiau, nes jų suvokimas labai skiriasi nuo vyresnių – mažiukai dar labai tapatinasi su savo mamomis, mąsto dabartimi („mama išėjo ir paliko jį DABAR“).

Ruošti vaiką darželiui labai svarbu pradėti kuo anksčiau. Rekomenduojama pasakoti (galima ir pasakų metodu, kaip meškiukas keliavo į darželį ir ką ten veikė), kaip atrodo darželis, kas ten būna, kuo užsiimama ir pan. Puiku, jei tėveliai prieš pradėdami vesti vaiką į grupę, ateina į ją apsižvalgyti, susipažinti su auklėtojomis, pasibūti darželio kieme. Pasakojant apie darželį, negirkite jo per daug, nes vėliau vaikutis gali skaudžiai nusivilti. Taip pat negąsdinkite vaiko darželiu „va, ten tai tau parodys“.

Namuose po truputį mokinkite vaikus pačius rengtis (nepamirškite kuo paprastesnės aprangos, be sagų; patogios tiek apsirengti, tiek judėti; kad nebūtų gaila, jei išsiteptų), plautis rankeles, sėstis ant puoduko.

Paprastai grupės sudaromos nuo rudens, tačiau kai kurie vaikai pradeda lankyti jau ir vasarą, kai dažname darželyje auklėtojos keičiasi ir nebūna pastovios, todėl siūloma pamąstyti apie vedimą tuo metu, kai dirba jau pastovus personalas.

Pradedant lankyti darželį dažnai pirmos savaitės būna sėkmingos, nes vaikai įėję į grupę, pamato atrakcionų parką, nerealų žaislų kambarį su daug daug vaikų. Tačiau nenustebkite, jei vėliau pasireiškė ėjimo protestai ar nenoro ašaros – vaikui prasidėjo adaptacija, kuri gali trukti nuo savaitės iki pusės metų.

Pirmąją dieną rekomenduojama su vaiku šiek tiek (valandą – dvi) pabūti, kad jis apsiprastų. Kiek laiko būti drauge, labai priklauso nuo vaiko. Vėliau po truputį ilginant vaiko palikimą grupėje laiką, jis supažindinamas ir įvedamas į dienos ritmą.

Atsisveikinant reikia kuo trumpiau atlikti atsisveikinimo procedūrą (galite susigalvoti kokį nors įproti, pvz., pamojuoti pro langą), būtinai išlikti ramiam (o tai ypatingai gerai atlieka tėčiai)  ir paaiškinti, kada ateisite jį pasiimti (ne kurią valandą, o konkrečiai kada – kai pamiegos, pavalgys). Gink dieve, niekada negalima pabėgti slapta, nes vaikas manys, kad jį palikote.

Dažnai mažiukams padeda išlikti ramiems, jei iš namų pasiima kokį nors žaislą, su kuriuo galbūt miegos, ar albumėlį su šeimos nuotraukomis, apnikus liūdesiui pavartyti (bet čia labai individualu, kitam vaikui tai gali paveikti neigiamai).

Būna vaikų, kurie iki darželio jau nebemiega pietų miegelio, tačiau nesijaudinkite, yra atvejų, kai vaikai anksti kėlę, nusidūkę su vaikais, greitai pripranta prie naujo režimo. O jei jau vis tiek miegoti nenorėtų, tuomet siūloma aptarti šį kausimą su pedagogais – gal kartais jie leis negulėti, nuves į kitą grupę. Reikia tik nebijoti kalbėti su auklėtojomis, pasakoti VISKĄ apie savo vaikus (kaip jie mėgsta užmigti, pvz., gal sukant mamos plaukus ar klausant lopšinės, su pižama ar nusiklojus antklodę; kaip vaiką aprengti – ne per storai ar ne per plonai; ar turi kokių nors alergijų ir pan.).

Jeigu atėjote pasiimti savo vaikučių, ilgai neužsibūkite grupėje, nes tai gali skaudinti ir labai liūdinti kitus vaikus. Geriau visus einamuosius klausimus apie prabėgusią dieną aptarti telefonu. Tas pats siūloma ir per šventes – jei jau atėjote į daželio šventę, būtų gerai, kad po jos ir išeitumėte.

Taigi panašu, kad adaptacija nėra lengvas uždavinys. Jos metu vaikas patiria nemenką stresą. Daugiausia ką mes, tėveliai, galime padaryti, tai išlikti ramūs ir elgtis, kaip sako nuojauta (ar vaikas pasiruošęs lankyti darželį, ar dar ne). Pasitikėkite auklėtojais – jie puikiai jaučia vaikus ir žino priėjimo prie kiekvieno būdus. O jei jau neramina kas nors, būtinai pasikonsultuokite su vaistininku, juokauju – būtinai išsakykite savo nerimą personalui. Ir nepamiškite, jog būti auklėtoja labai sudėtingas uždavinys. Todėl po sunkios darbo dienos žodelis AČIŪ – puiki paguoda joms ;)

Su visa pagarba auklėtojoms,

Mama Inga

P.S. – būtų labai šaunu, jei pasidalintumėte savo patirtimi, kaip įveikėte adaptacijos procesą. Gal kam nors pravers jūsų patirtis :)