Kaip taupyti ir investuoti pinigus

Kaip taupyti ir investuoti pinigus

Pinigu taupymas Mamu klubeTai buvo pirmas kartas, kai teko vesti paskaitą publikai. Labai jaudinausi vien nuo minties, kad gali ateiti labai daug mamų, kurios atsineš tuntą savų lūkesčių. Bet šiek tiek nusiraminau, kai pamačiau savus veidus, palaikančius nuoširdžiomis akimis. Norėjau papasakoti viską, ką žinau, pasidalinti savo septynių investavimo metų patirtimi, patarti, kaip nenuleisti rankų, kai nerandi darbo, įžiebti tikėjimo, kad net gyvenant nuo algos iki algos, galima taupyti savo svajonėms.

Kadangi tema tikrai labai aktuali tiek krizės, tiek ekonomikos žydėjimo metu, aprašysiu esminius šeimos biudžeto tvarkymo niuansus toms mamytėms, kurios neturėjo laiko ateiti ir toms, kurios neišdrįso ar tiesiog neturėjo galimybių.

Dažniausiai šeimos gyvena tokiu modeliu „taupymas=pajamas –išlaidos=santaupos”. Deja, taupymas neturėtų prasidėti ten, kur prasideda santaupos, t.y. ten, kur lieka neišleistų pinigų. Taupyti reikia nuo pat pirmos dienos, kai tik gauname bet kokias pajamas. O kad taupymas būtų stipri motyvacija, reikalinga išsikelti sau tikslus. Pirmiausia, surašome ilgalaikius tikslus (pavyzdžiui, norėčiau, kad savo pensiją kas mėnesį papildyčiau 1000 Lt, namui įsigyti reikalingi 400.000 Lt, vaikų mokslui sutaupyti 30.000 Lt), paskui trumpalaikius tikslus (automobiliui įsigyti 20.000 Lt, kelionei į Ispaniją – 10.000 Lt, Kalėdoms – 500 Lt). Na, ir paskaičiuojame po kiek metų mes norėtume šiuos tikslus įgyvendinti ir kiek kas mėnesį turėtume sau susimokėti, t.y. atsidėti taupymui. Jei tikslų labai daug, gali iš pradžių šokiruoti atidedamos sumos, tačiau, pasispaudus su išlaidomis ir paieškojus papildomų pajamų šaltinių, viskas įmanoma J Beje, skaičiuokles tikslų ir atidėjimų skaičiavimui galima rasti internete (www.manofinansai.lt).

Po tikslų susirašymo, kurie jaučiame jau kaip alsuoja į veidą ir stipriai stipriai motyvuoja J, imamės biudžeto sudarymo. Susirašome visas mėnesio pajamas (atlyginimas, autorinis atlyginimas, dovanos, pašalpos, stipendijos ir t.t.), susiskaičiuojame visas mėnesio išlaidas (skolas, finansinius įsipareigojimus, maistą, laisvalaikį, drabužius). Patogiausia skaičiuoti renkant visus čekius. Išlaidų fiksavimas iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti visiškai neefektyvus taupymo būdas, tačiau atidžiai panagrinėjus savo išlaidas, nustebsite pamatę, kad 10 proc. visų išlaidų greičiausiai nebuvo būtinos. Tokiu būdu kitą mėnesį jų turėtumėte vengti, t.y. išsikelti uždavinį sumažinti išlaidas tais 10 proc. O galbūt kitą mėnesį Jums pavyktų jas dar labiau sumažinti (?) Nors tai tikrai varginantis užsiėmimas, šis išlaidų registravimas leis valdyti situaciją – visada žinosite, kiek pinigų dar liko ir aiškiai matysite, kur dingsta pinigai. O-bet-tačiau-jeigu Jūs neturite kantrybės visko rašytis, susiplanuokite fiksuoto dydžio biudžetą ir su visokiom peržegnotom priesaikom jokiais būdais neviršykit.

Sumažinti išlaidas galima įvairiais būdais, reikia tik susėdus gerai viską apgalvoti. Pirmasis ir mano labiausiai rekomenduojamas patarimas – vengti ilgalaikių paskolų (geriau jau palūkanas mokėti sau). Kita vertus, jei paskola būtinai reikalinga ir ji ženkliai pagerina gyvenimo sąlygas, tuomet, pirmiausia, viską nuodugniai apgalvokite ir įvertinkite savo esamas ir planuojamas galimybes. Atkreipiu dėmesį, kad dengiant paskolą, turėtų likti ne mažiau kaip 50 proc. atlyginimo, dar geriau, jei lieka ne mažiau kaip 70 proc. Svarbu atsižvelgti ir į faktą, ar greta paskolos mokėjimo yra kaupiama ir senatvei, ar vis tik visas gyvenimas yra pašvęstas palūkanų mokėjimui. Kalbant apie trumpalaikes paskolas mano nuomonė dar griežtesnė – neturi „mikserio“, teks plakti rankomis, nori Iphone – susitaupyk.

Pasižiūrėjus į savo išlaidų balansą tikriausiai rastumėte daug beprasmių išlaidų (cigaretės, saldumynai ir pan.). Be abejo, kas vienam yra beprasmiška, kitam – gyvybiškai reikalinga, tačiau būkite sąžiningi bei objektyvūs ir pažiūrėkite be ko tikrai galėtumėte išgyventi ir, ko atsisakius, greičiau pasiektumėte savo tikslus.

Taupant verta prisiminti efektyvius ir pigesnius būdus tvarkantis (soda, citrinos rūgštis), pietaujant darbe (namuose ruoštas maistas), keliaujant (vienas šeimos automobilis vietoje dviejų, viešasis transportas, dviratis, kooperuotis su kaimynais automobilyje), prižiūrint vaikus (draugė vietoj auklės) ir t.t. Beje, greičiausiai maisto taip pat perkame per daug – tai liudija išmetamo valgio kiekis. Laisvalaikį planuokime kuo pigiau (namuose, gamtoje), nes paprastai jeigu jo turime, tai vis važiuojame ieškoti, kur išleisti kuo daugiau pinigų – lyg nuo to priklausytų laisvalaikio praleidimo kokybė. Namuose mažinkime ir atidžiau sekime vandens, elektros, šilumos sunaudojimą. Nevenkime apsipirkimų dėvėtų rūbų parduotuvėse, keistis jais – dar pigesnis būdas. Naudoti daiktai, baldai taip pat puiki alternatyva.

Atslinkus Kalėdų pasiruošimo karštinei, apgalvokite kaip galėtumėte pigiau įsigyti dovanų (akcijos, užsienio internetinės parduotuvės), o gal užtektų apsikeisti rankų darbo dovanėlėmis, piešiniais. Beje, užsiminus apie akcijas – nepasiduokite pirmam impulsui „negaliu be šitos suknelės gyventi“, pasvarstykit, o gal šitas „bliūdas“ man nėra reikalingas, jei sugebu blynus užmaišyti ir kitame „bliūde“. Pirkite tik tada, kai pora naktų nebegalite dėl to „bliūdo“ užmigti.

Dairantis parduotuvėse prekių, lyginkite kainas. Lyginkite kainas, net renkantis kokiame banke užsisakyti debetinę kortelę, atsižvelgiant į visus įkainius, mokesčius ir taikomų nuolaidų sistemas. Jeigu dažnai apsipirkinėjate tose pačiose parduotuvėse, gal jau laikas pasidomėti, ar jie turi kokią nors nuolaidų kortelę.

Na, ir galiausiai, taupymas neturi tapti kančia. Nebūtina atsisakyti visko. Taupymas turi tapti įpročiu, kuriame, beje, turi dalyvauti ir vaikai. Kartu susėdę aptarkite, kokių svajonių turite, kokių pirkinių Jums reikia ir tuomet bendru sutarimu nuspręskite, kokių išlaidų reikės atsisakyti.

Taip pat Mamų klube aptarėme būdus, kaip galima pasididinti pajamas. Neturintiems darbo nereikia bijoti jo ieškoti, jeigu reikia – keisti kvalifikaciją. Išnaudoti visus darbo paieškos variantus: skelbimai, draugai, pažįstami, bendraminčių forumai, visagalis Facebookas. O galbūt nuėjus pačiam tiesiai pas darbdavį pavyktų taip pat prisibelsti. Išnaudokite savo hobį/pomėgį (maistas, fotografija, rankdarbiai), savo įgūdžius (remontas, vaikų priežiūra, šuns dresūra/vedžiojimas). Pasidomėkite, gal Jums priklauso kokia nors pašalpa ar lengvatiniai mokesčiai. Perkraustykite spintas, sandėliukus, garažus – parduokite senus/nebenaudojamus/nebereikalingus daiktus (rūbai, baldai, buitinė technika, žaislai, knygos, indai, papuošalai, kvepalai).

Populiarioji literatūra ir internetas skalambija, jog gavus mėnesines pajamas, neskubėti jų leisti – pirmiausia, vykdant taupymo programą reikėtų kas mėnesį 10 proc. nuo gautų pajamų susimokėti sau, t.y. juos investuoti. O paskui jau apmokėti finansinius įsipareigojimus, komunalines išlaidas, ir likusius pinigus paskirstyti 4 savaitėms. Beje, reikėtų dar šiek tiek lėšų atidėti nenumatytų išlaidų fondui, kuris turėtų sudaryti 3–6 mėn. išlaidų sumą.

Užsiminus apie investavimo peripetijas, išsikalbėjome, kad tik keletas mamyčių buvo išbandžiusios dažniausiai naudojamas investavimo priemones: indėlius ir gyvybės draudimą. Tačiau vakaro metu aptarėme daugiau būdų, kaip galima išsaugoti sutaupytų pinigų vertę nuo infliacijos grėsmės ir kaip papildomai jų pagalba uždirbti pinigėlių: kur eiti, ką daryti, kaip pirkti ir pan. O šiame straipsnelyje aš tik trumpai apžvelgsiu ir kitas alternatyvas, tokias, kaip obligacijas, taupymo lakštus, akcijas, investicinius fondus ir žaliavas. Išvestinių finansinių priemonių net nelietėme, nes pirmiausia reikia pradėti nuo paprastesnių taupymo būdų, ar ne J

Taigi, dar nepamiršote savo tikslų? Kokios trukmės jie yra? Ilgalaikiai? Trumpalaikiai? Nes trukmė šiuo atžvilgiu ir lemia mūsų optimaliausius investavimo būdus: jei tikslas turi būti pasiektas nuo 1 iki 5 metų – rekomenduojama, kad investicijų portfelis būtų saugus ir likvidus, t.y.  akcijos sudarytų iki 30 proc., visa kita – indėliai, obligacijos; jeigu tikslų trukmė nuo 3 iki 7 metų – akcijų dalis galėtų būti iki 60 proc., o jei tikslas turi būti pasiektas per ilgiau nei 5 metus – akcijos gali siekti 80 ir daugiau procentų. Be abejo, nereikia atmesti visų kitų niuansų, tokių kaip ekonomikos ciklo fazių (krizės, augimo ir pan.).

Indėliai gali būti terminuoti ir kaupiamieji. Nepamirškite vienos iš taupymo taisyklių – renkantis, kur sudaryti indėlio sutartį, lyginkite visų finansinių institucijų (bankų, kredito unijų) siūlomas palūkanas (www.indeliai.lt), mokesčius. Obligacijomis, vyriausybių taupymo lakštais (šiuo metu kaip tik prekiaujama www.vtl.lt) taip pat prekiauja bankai. Akcijų grąža (uždarbis) gali būti didesnis nei obligacijų, tačiau negalima pamiršti, kad jos yra rizikingesnė priemonė, todėl perkant jų reikia gerai išsistudijuoti įmones, politinę, ekonominę, socialinę situaciją, regionų vystymąsi ir taip toliau ir panašiai. Jeigu nepasitikite savimi, šiuo atveju geriausia nusipirkti tam tikrų valdytojų investicinių fondų vienetų (prekiaujama bankuose, kitose maklerių kontorose). Investicinių fondų įvairovė yra labai didelė: pagal turto klasę (akcijų, obligacijų, nekilnojamojo turto, žaliavų, valiutų), pagal regionus (pasauliniai, regioniniai, išvystytų rinkų, besivystančių), pagal valdymo būdą (aktyviai, indeksiniai/ETF). Vakaro metu aptarėme ir gyvybės draudimą, vaikų fondus, šiek tiek palietėme pensijinius fondus. O tiem, kuriem visa tai skamba kaip paukščių kalba, galima investuoti paprasčiausiai į sveikatą, sveiko gyvenimo būdą, aukso dirbinius ar meno kūrinius (paveikslai, klasikiniai automobiliai, įžymybių daiktai, geras vynas/viskis ar amžinai žaliuojantys miškai) J

Taigi įvertinę savo galimybes, apsiskaitę literatūros ir įgavę finansinės išminties, nesustokite tobulėję, taupykite pinigus, investuokite juos nepalikę jų dūlėti kišenėse ir pasinaudokite galimybe iš jų uždirbti – lai pinigai neša pinigus!

Inga