Refleksija apie konfliktus
Ilgai mąsčiau ir virškinau Mamų klubo susitikimą apie konfliktus. Nors tema nepatogi, o kai kam ir labai skausminga, nors Marina mus privertė jaustis nieko nežinančiomis mergaitėmis :) , nors didesnę laiko dalį pralaksčiau paskui Barborą, bet vis tiek man susitikimas labai patiko :) Patiko atmosfera, neįkainojama Marinos patirtis, praktiški patarimai, atvirumas, tikėjimas, kad viskas bus gerai. Išėjau pakylėta…, o grįžusi vis mąsčiau ir mąsčiau…
Prisiminiau ankstesnį susitikimą su Marina apie pyktį (apie jį galite skaityti čia). Man vis sukosi galvoje tai, kad santykių puoselėjimui reikia didelių pastangų ir, kad vyrai dažnai linkę ignoruoti bręstančias problemas. Sunku juos įtraukti į jų sprendimą, į santykių puoselėjimą. O tai priverčia mus jaustis taip, tarsi mes pačios sukuriam problemas, pačios dėl jų kenčiam, pačios dėl jų kovojam (sam paju, sam tancuju, sam biliety pradaju), o vyrai tipo nelabai čia kuo dėti. Nu įdėta moterims rūpintis santykiais ir nieko nepadarysi. Dar moterys apdovanotos išmintimi, kurios reikia įtraukiant vyrus į santykių puoselėjimą. Oijjjj, kiek reikia kantrybės ir jėgų šiam įtraukimui…
Prie daugybės praktiškų ir vertingų patarimų nuskambėjo vienas patarimas, kuriam nenoriu pritarti, kuris nėra Mamų klubo „filosofijoje“. Tai – „bausti“ vyrus neduodant sekso. Tiksliau, ne bausti, bet atkreipti jų dėmesį į įtampas santykiuose atsisakant su jais mylėtis. Jei yra įtampa, tai kažin ar apskirtai mylėsimės, bet daugeliu atveju ta įtampa kyla visai ne dėl vyro kaltės, o dėl nuovargio, dėl vaikų ligų, dėl „nedavalgymo“, neišsimiegojimo ir t.t. Kaip dažnai mes net ir pačios neatsirenkam kokia yra pykčios, įtampos ar atšalimo priežastis, todėl visas bačkas suversti ant vyrams jautriausios sferos būtų neteisinga. Skirdamos didesnę laiko ir mūsų dėmesio dalį vaikams neatimkime tų trupinėlių iš mūsų vyrų :) (Ko gero komentaruose jūs mane užmėtysite akmenimis, nu ką gi – aš to nusipelniau ;) )
Dar galvojau apie „22 valandos“ taisyklę. Ši taisyklė reiškia, kad visus aiškinimusis su vyru reikia baigti iki 22 val, nes po to tai užsitęs iki ryto, be to dėl nuovargio tiesiog neužteks jėgų racionaliai išspręsti konfliktą. Jei iki 22 val. neišsiaiškinote, tai paskelbkite laikinas paliaubas iki sutarto laiko (pvz., iki ryto arba iki kitos dienos 17 val., ar pan.- kada vėl galėsite susėsti pakalbėti). Tai va, pagalvojau, kad pas mus dažnai 22 val. yra būtent aiškinimosi pradžia :) Nes tuomet sumigdom vaikus ir liekam dviese. Ryte jau 7 val mažoji verčia mus iš lovos, vyras išeina į darbą, pavakary grįžta ir visą laiką būname tarp vaikų, o prie jų nesinori aiškintis, tad belieka tik tas negeras laikas po 22 val. :( Žodžiu, kiekviena šeima yra savita, tad ir taisykles reiktų mums galvoti tokias, kurios būtų pritaikytos konkrečiai mūsų šeimai. Marinos pateikti šeimos taisyklių pavyzdžiai yra neįkainuojami, šiek tiek pasikeitusios jas prisitaikykime sau ;)
Ačiū Marinai už perteiktą patirtį, išmintį, atvirumą. Ačiū mamoms už atvirumą. O kas jums įstrigo iš susitikimo? Laukiu jūsų refleksijų komentaruose ;)
Jei pavyks, tai garso įrašą iš susitikimo apie konflikto sprendimus įdėsime į svetainę. Jei per savaitę jis neatsiras, tai galite rašyti į klumpe@gmail.com ir atsiųsiu elektkroniniu paštu. Sėkmės!
Reflektavo Rūta
Foto iš relationshiprealizations.com
Ruta, is taves geras mamu klubo filtras gaunasi – skaiciau, ir… patiko :) as pati gal per daug nuosekliai stengiaus klausyti visko, kad apie tai, apie ka parasei tu, nespejau susimastyt. vienzo, – rasyk tu toliau taip ;)
Tiesa, labai ačiū visoms mamytėms už pasiūlymus kraiteliui :)) Kad ir neprireikė, buvau sujaudinta, labai dėkui už jūsų gerumą!
:)
Sveikos moteriškės :) Ačiū Rūtai :)
Man labai patiko Marinos dalinimasis. Patinka man šios moters atvirumas, tikrumas, nuoširdumas ir išmintis, žinoma. Mano pamąstymai, jei trumpai, būtų tokie, jog kiekviena patirtis yra unikali ir savita, ir iš kiekvienos galime kažko pasimokyti bei pritaikyti savo šeimoms. Tačiau niekada, manau, nebus taip, kad vienos šeimos patirtis atitiks kitos šeimos poreikį tokios pat patirties „viens prie vieno“. Prisipažinsiu, jog aš ėjau į šį klubą daugiau dėl Marinos, nei dėl temos:) Nes ėjau ir mąsčiau – ar aš nesuprantu, kas yra konfliktai, ar mes su vyru tiesiog nekonfliktuojame?? ar taip gali būti?? Ir grįžus iš klubo to ėmiau ir perklausiau savo vyro, ką jis mano – konfliktuojam mes ar ne.. Tai jis pamąstė pamąstė ir sako – na.. nesakyčiau.. pasitaiko nesusipratimu ar nesupratimu, ir tiek… Pagalvojau tuomet – geras! As lygiai taip pat buvau pati sau įvardinus, kad pasitaiko nesu(si)pratimų, bet ne konfliktų… Jų būta gal iki santuokos… Ir galvoju dabar – ar „nesusipratimai“ ir yra gal konfliktai? nežinau:) nes net ir iki santuokos tai daugiau buvo nesusipratimai… (na žinot – kai dar ne tiek daug pažįsti žmogų, nesusipratimams pati ta dirva:) ). Bet akivaizdu išties, kad kiekviena patirtis unikali, savita, nepritaikoma šimtu procentų. Čia turbūt panašiai kaip su maisto gaminimu:) Kiekvienai šeimininkei tas pats receptas, žiūrėk, išeina kažkaip kitaip, savitai, ne viena dar ką nors jame ir savitai pakeičia. Manau tai normalu ir natūralu. Ir net kai yra būdingi apibūdinimai moterims ir vyrams – kad vieniems labiau reikia to, kitiems – kitko, vis tik realijos byloja, kad kartais viskas „susipainioja“ ir, žiūrėk, moterys savy atranda tai, kas atseit būdinga vien vyrams, o vyrai – kas, atseit, būdinga vien moterims.. Aišku kad yra tendencijos, bet ir iš atvirų pasidalinimų mamukluby galėjom įsitikinti, kad būna visaip ir visko šiam pasauly…
p.s. o kai sakau, kad su vyru nekonfliktuojam, tai nenoriu tuo pasakyti, kad man netenka nusileisti, pavyzdžiui, ar kokius tai savo nedidukus lūkesčius (apie kuriuos Marina lb.gerai įvardino) atidėti kitam kartui:) [nors dėl lūkesčių neišsipildymo tikrai neturėčiau skųstis..]. Bet taip kaip Marina juokingai paliudijo, kad vieną dieną ji suprato, kad nėra jau ji taip visad teisi,kaip jai atrodė anksčiau [kad „kam ta jo nuomonė, jei mano vienos nuomonės/tiesos užtektų mums abiems, nes ji juk teisinga“:) ], tai pati sau pagalvojau – iš tikro, ir man teko patirti „asmeninį atsivertimą“ gyvenant santuokoje, kai aš tiesiog suvokiau, jog tikrai dažnai NEMATAU savo juodųjų pusių… Kad jas pamatytum, kartais reik išties praregėti,ar net patikėti, kad jų tikrai esama…:) Dabar man tai juokinga, bet tikrai akivaizdžiai suvokiau, jog save žmogus linkęs teist vien pagal intencijas, o kitą vien pagal darbus:). Tad kai pradėjau „dirbt“ su savim – na ką čia dirbt, tiesiog atkreipt dėmesį į savo tam tikrus dalykus – pasirodė, kad mano vyras dar nuostabesnis žmogus, nei maniau. Ot atradimas! :))))
Yra įrašai iš šeštadienio seminaro dienos čia: http://www.btz.lt/lt/seminarai.html Iš kitų dienų ko gero bus vėliau. Kai pasirodys, pranešiu.
O gal yra įrašų iš tos konferencijos apie šeimą? Būtų faina paklausyt.