KAI SVETIMI TAMPA SAVAIS
Sveikos mamytės :-) !
Ar Jus aplanko mintis užauginti paliktą, niekam nereikalingą vaikelį?
Mane žavi žmonės, kurie atveria ne tik savo namų duris, bet ir širdį paliktiems ar tėvų netekusiems vaikučiams.
Dažnai ir pati apie tai pasvajoju. Tačiau mane neramina tai, jog esu pikta, nervuota mama. Atrodo, kur jau čia tokiai raganai dar vaikelį įsivaikinti, kai augindama savus, dažnai netenku kantrybės.
Taip bemąstant ir kilo mintis į Mamų klubą pasikviesti psichologę Loretą Jurevičienę. Loretos šeimoje auga 5 įvaikinti vaikučiai. Nieko daugiau ir nežinau apie šią moterį, todėl su nekantrumu laukiu trečiadienio susipažinti, paklausti ir išgirsti apie motinystės kovas, džiaugsmus, nusivylimus ir laimę auginant svetimus vaikučius, kurie tampa savais.
Kam įdomi ši patirtis, kviečiu Jus, mamytės, į Mamų klubą Gegužės 13 dieną 18.30 valandą, adresu Gilužio 15.
Iki susimatymo ;-)
Rosana
Labai idomus Erika, tavo liudijimas. As pati turiu tik tiek patirties, kad imdavau viena berniuka pries keleta metu tiesiog savaitgaliais ar per jo atostogas. Zinau, kad del tokiu „imimu“ vyksta diskusijos, nes sakoma, kad vaikai labai nori but ivaikinti, o kai juos paimi tik karts nuo karto, jie vis gyvena svajonemis… Bet mano atveju vis tik buvo taip, kad tas berniukas iki musu pazinties visad vaiksciodavo, kaip sakoma, nuleista galva, budavo liudnas… o kai pradejau ji imti, bendrauti, juo dometis, tai, daug kas sake – vaikas pasikeite, lyg gele pamerkta atsigavo, eme pakelta galva vaikscioti… bendravom mazdaug tris metus. Vaziavo i musu bazn vaiku stovykla, tai kai buvo ten antra karta, vadovai sake tikrai matantys pasikeitima jame.. O viskas baigesi tuo, kad atsirado seima is uzsienio, kuri norejo ji isivaikinti ir isivaikino. Man gaila buvo su juo skirtis, bet jauciau kad nesu pasiruosus jo auginti… tad labai dziaugiaus, kad tures jis kaip ir svajojo – pilna seima, ir teti, ir mama… Tai va.. Matyt yra visokiu budu,kaip galima tiems vaikams nors kiek padeti.. Bet as taip pat zaviuos zmonemis (ir Sandros ryztingumu), kurie isivaikina vaikus, ir augina juos lyg savuosius. Graziai vienoj knygoj publikuota, kaip kalbasi du vaikai: kai vienas sako, kad uzaugo mamos pilvelyje, kitas atsako – kad jis uzaugo mamos sirdyje…
tai va…
laba
siaip tema tikrai aktuali, tagi sandra jei turesi tokia galimybe atvyk paklausyti arba paklausyk cia puslapiuke, kiek zinau irasas bus patalpintas, manau bus naudos tikrai ;)
o del visu tu instituciju as taip pat esu patyrusi, taigi galiu tik uzjausti ir palinket kantrybes.
pries 4 metus taip pat buvom su vyru apsisprende pasiimti berniuka is Vaiku namu, taciau kai viskas nuejo iki teismo, pabudo mama ir jos seima, puole kovot kad atgautu savo vaika, taigi berniukas taip ir gryzo pas savo mama, nes ji nepriklause jokiai socialines rizikos grupei, o tiesiog pagimde jauna, taigi tam tikros aplinkybes ja isgasdino todel ir paliko vaika, aisku juo visai ir nesirupino kol jis buvo VN. Matyt toks musu isikisimas ir buvo reikalingas sio vaiko gyvenime, nes be to teismo, esu tikra, berniukas butu likes ten kur ji ir sutikau.
anksciau buvau isitikinusi, kad kazkada musu seimoje tikrai augs ivaikintas vaikas, dabar jau tuo isitikinusi nebesu…
bet labai dziaugiuosi ir zaviuosi tais zmonemis, kurie pasiryzta siam zingsniui
sveikos mamytes,
as cia naujoke ir turbut is jusu visu esu jauniausia:)man 21metai,turiu sunu kuriam 2.2men.ir esu priglaudus vyro sesers dukra,kuris tiesiok buvo sutraumuota mamos,darydavo viska i kelnes,musdavo mano sunu,atiminedavo viska ir sakydavo „mano cia negausi tu“,isgerdavo gerima ir panasei.jau metai virsau ji lietuvoj vien pas mus,isauklejau nuo viso to,o dabar kovoju su vaiku teisems,kad jos neatimtu motina,kuri jau ir taip jos nemyli.pagimdzius paliko kaimynei kedainiuose,isvaziavo i anglija dirbti,o paskui kada vaikas jau buvo uzauges pasieme ir is tos moters,sutraumavo,musdavo,valgyt neduodavo,sakydavo visokias baisybes(kaip as taves nekenciu,nes tu i teva panasi ir panasei).anglijoj norejo atiduoti i vaiku namus,kadangi man jos labai buvo gaila(mergytes)pasiemiau su savim i lt,pasakiau,kad duos dokumentus kaip globa mums auginti,sius pinigu ir auginsiu.gryzom i lt,mamyte dingo 3-4menesiams,paskui neistveriau nuvaziavau i vaiku teises,pasakiau viska kaip yra,jie pasake,kad mano vyras jau buvo paieskomas,kaip dede issivezes nepilnamete dukterecia is anglijos i lietuva ir neregistruota ji niekur.uzvede byla ir dabar jau 1metai su puse kaip vis tvarkomes dokumentus,kaip vis kazkur siuntineja ir vis leidziam pinigus,o is to nieko gero jie neduoda,vis laikina globa,nors betkuriuo metu gali mamyte atvaziuot ir pasiimti,nes jei irodys ,kad pasikeite ir gali vel ja pasiimt augint.
Gal kurios atsimenat,kai per NOMEDA rode pries 3.5-4metus apie mulaciuke,juodi ir blondine mergina lietuve?!tai va as cia irgi isipainiojau,as auginu ta mulaciuke:)
seip galeciau pasakyti,kad jei nera nervu geleziniu tai ir neverta imtis vaiko is vaiku namu ar panasei.ne su juo reikes nervu geleziniu,bet su vaiku teisemis ir su to vaiko atsiradusiais tevais,seneleis ar dar kuom nors!!!!
stai tokia mano istorija:)
:-))))
Ui, Rosana, nu kam tu save sitaip.. na as suprantu, kad savikritika, visa kita.. Bet tu nesi ragana bent jau del 3 priezasciu:
1. nemoki skraidyti ant sluotos
2. raganos vaiku isvis neturi, o tu turi
3. raganos buna negrazios ir nevalyvos, o tu grazi, tvarkinga ir skoni turinti moteris :)
Maloniai prasau daugiau saves taip nevadinti :)
p.s. Kazkas yra gerai pasakes: „Zmones mato klaidas, o Dievas ziuri i sirdi uz tu klaidu“ ;)
:D