Kad mamos būtų gyvos
[…ne vien rūpesčiais :)]
Perskaičius tokį rubrikos pavadinimą galėjo kiltį minčių, jog skyrelis, vykdant mamų atgaivinimo planą:), skirtas pervargusiom mamom, kurios, nualintos įvairiausių dienos rūpesčių, vos bepavelka kojas… Bet atsikvėpkite – čia nerasite „dešimties žingsnių į stulbinamo pasisekimo motinystę“ :) (Nors kas žino, gal kažką tai ir nuliūdins…).
Kitą vertus gali kilti minčių, jog kam dar „skatinti“ mamų „gyvybingumą“, jei jos ir taip „gyvos“ kaip niekas kitas – dienos metu jos padaro daugiau nei produktyviausias…tarkime, vadybininkas: jos skalbia, tvarko, plauna, valo, maitina (kartais net ir pačios pavalgo), gamina, džiovina, gaivina, drąsina, guodžia, bara, apkabina, lydi, pasitinka ir t.t… O užuot gulusios vėlai ir kėlusios anksti, jos neretai gulasi tik paryčiais, o keliasi…auštant:). Tai koks dar galėtų būti mamų „gyvinimo“ planas ar projektas?:) Na, nebent pakvietimas į kokį SPA. Apie kurį, tiesa, daugelis žino tik Google.com dėka :)
Bet mes ir ne apie SPA :)
„Kad mamos būtų gyvos“ – tikroji šio pavadinimo prasmė glūdi Viešpaties žodžiuose:
„<…> kad suprastum, jog žmogus gyvas ne vien duona, bet kiekvienu Dievo žodžiu“ (Pakart.įst. 8, 3; Mt 4, 4).
Šiuos žodžius, nepriklausomai nuo mūsų religingumo „laipsnio“, esame girdėję daugelis. Bet – ar kada nors pabandėme į juos daugiau įsigilinti, suprasti, perprasti? Ar kada nors pagalvojome, jog būtent šiuose žodžiuose galbūt ir slypi laimingo gyvenimo paslaptys bei – laiminga, palaiminta motinystė?
Siūlau pabandyti jas įminti. Tuomet, kai nėra laiko, kai rūpestis veja rūpestį, problema problemą ar jau nesigaudome, trečiadienis šiandien ar, pagaliau, penktadienis… (Mamoms, tiesa, penktadienis toks pats kaip ir antradienis, bet vis tik yra didžiulis BET – tai diena, kuri jau pranašauja VISOS šeimos pabuvimą drauge VISĄ dieną. Tėčiai nebėga į darbą (nors ne visada…), taigi mamos randa šiek tiek atokvėpio (aišku, tai dar priklauso nuo vyrų), o ir jų moteriška siela randa šiek tiek laiko atsiremti į pagaliau neskubantį vyro petį…).
Tapus mama minėtą citatą pati sau perfrazavau: mamos bus gyvos ne vien rūpesčiais, bet kiekvienu žodžiu, išėjusiu iš Dievo lūpų…
Kažkas yra pasakęs: „kartais vienas žodis iš Dievo lūpų gali pakeisti VISĄ tavo gyvenimą“. Ir išties, kai pati patyriau, kokią jėgą turi Viešpaties žodis, tapus mama supratau, jog ir tuomet, kai būnu pavargus, kai visas mano gyvenimas sukasi tik tuo adresu, kuriame gyvenu, aš vis dar noriu JĮ girdėti (beje, apie klausos praradimą Dievo atžvilgiu galite paskaityti www.delfi.lt publikuotą OFM brolio Ramūno Mizgirio straipsnį: http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/sekmadienio-evangelija-klausos-praradimas.d?id=23903296).
Taigi karts nuo karto šioje rubrikoje norėčiau pasidalinti pamąstymais švento Rašto šviesoje. Ir kitas mamytes taip pat kviečiu prisijungti ne tik skaitant, bet, gal net ir užrašant savo įžvalgas (kad ir komentaruose). Viliuos, jog tai padės mums išgirsti – kiekvienai savo virtuvėje, kambaryje ar pakeliui į darželį, mokyklą, parduotuvę ir pan., o gal atsidedant maldai ir kontempliacijai – Viešpaties žodį.
Viliuos, kad tai bus pamąstymai, atsiliepiant į Viešpaties Jėzaus Kristaus gyvenimą šioje žemėje bei Jo paliktą žodį mums. Mamoms:). Juk Viešpačiui nesvetima motinystė – Jo paties atėjimas į šią žemę pakreipė vienos nuolankios merginos likimą – ji tapo mama. O vienoje šv.Rašto eilutėje skaitome, kaip Dievas kartą prabilo į savo tautą: „<…> Jūs būsite kaip kūdikiai maitinami, ant rankų nešiojami ir supami ant jos kelių. Kaip motina paguodžia kūdikį, taip Aš jus paguosiu <…>“ (Iz 66, 12b- 13a).
Ir labai norėčiau, kad šie pamąstymai atgaivintų mūsų širdis, pakylėtų jas link Viešpaties. Juk žmogus bus gyvas ne viena duona… Ir mes juk gyvos ne vien rūpesčiais – net kai jie kyla iš tyros ir nuoširdžios meilės vyrui, vaikams. Net kai mūsų laukia devynios galybės darbų, širdžiai taip pat reikia peno. Žodžio iš Dievo lūpų. Kad būtume gyvos ne tik kūnu, bet ir dvasia. Kad nebūtume nusivylusios, o pilnos vilties ir tikėjimo namų šeimininkės:). Juk mums visoms reikia Dievo malonės, Jo pagalbos kasdienybėje.
Tad iki susitikimų pamąstymuose :)
Su pagarba, „naujagimė“ (4 mėnesių) mama
Aurelija Umbrasienė
20090919
Foto iš Microsoft Office Online
As labai laukiu siu straispniuku tarsi sujudinto vandens:-). Aciu tau Aurelija, kad daliniesi su mumis visomis ta atgaiva, kuri be galo reikalinga auginant mazuosius ;-). Pasiseke gi mums visoms :-)
aciu uz palaikyma :) nesitikiu didelio skaitytoju antpludzio, taciau tai, ka pradejau rasyti, yra ir mano pacios siekiamybe… jei gyvenime nelieka dvasines dimensijos, visas gyvenimas tampa kazkoks kaip suveltas, kurio niekaip nepavyksta „issukuoti“…
apie skaityma veliau prisijungsiu ;)
Labai faina rubrika :)! Liux!
Prie šios temos man kylantis klausimas: kaip jūs, mamos, spėjate paskaityti Bibliją? Nes jei skaityti šią Knygą, nelieka laiko kitai literatūrai. Kaip jūs pasirenkate? Man priebėgom pavyksta nugvelbti vieną – dvi eilutes ir apmąstyti jas, o daugiau renkuosi skaityti kitas knygas. Įdomi jūsų patirtis šia tema.
Iš anksto dėkinga!
OOO, kokia faina rubrika :)
saunuole, Aurelija! pritariu, palaikau – ir pati turbut pirma skaitysiu sita rubrika. Norisi but gyva ne vien duona ir kasdieniais rupesciais…
vaziuojam ;) :)))