Konspektas apie gimimo eiliškumo įtaką gyvenimo stiliui

Mane labai intrigavo bei domino tema „Gimimo eiliškumo įtaka gyvenimo stiliui“, kadangi norėjosi sužinoti tiek apie save, tiek apie savo vyrą ir vaikus bei palyginti su realybe, kaip iš tikrųjų yra.

Šią paskaitą skaitė edukologas Ričardas Pagojus. Ričardas paskaitos pradžioje pabrėžė jog  visi teiginiai ir visos išvados, apie kurias jis šiandien kalbės, yra pagrįstos moksliniais tyrimais, o ne laužtos iš piršto.  Gimimo eiliškumas suteikia tik galimybę įgyti ar susiformuoti tam tikroms vaiko charakterio savybėms.Visos gavome po lapą, kuriame buvo išskirti keturi vaikų tipai pagal gimimo eiliškumą: pirmasis vaikas, vidurinis vaikas, jauniausias vaikas ir vienintelis vaikas. Taigi pradžioje kiekviena priskyrėme save, savo vyrą ir vaikus tam tikram tipui. Na, o dabar pabandysiu trumpai papasakoti, kas būdinga kiekvienam tipui.

Pirmasis vaikas – tai pirmas vaikas gimęs šeimoje arba dar kitaip – nuverstas nuo sosto monarchas. Jie yra intravertiški, labiau prisitaikantys prie aplinkos nei kito tipo vaikai. Tokie vaikai labai daug iš savęs reikalauja, todėl paprastai jie pasiekia daugiau nei kiti. Berods 70 ar 80% amerikiečių astronautų yra pirmagimiai. Bet tėvai taipogi yra linkę daugiausiai reikalauti iš pirmagimių. Neskuba keisti savo požiūrio, yra labiau konservatyvesni nei kiti. Jie yra nostalgiški , orientuoti į praeitį, t.y. ilgisi tų laikų, kai jie buvo vieninteliai vaikai ir dar neturėjo nei brolių nei seserų. todėl dažniausiai pirmagimiai perima šeimos tradicijas ir jas palaiko. Ateina tas momentas, kuomet pirmagimis netenka savo statuso, savo sosto, karūnos ir pan. Ko neverta sakyti pirmagimiui:

• Neklauskite jo, ar jis norėtų turėti broliuką ar sesutę, jeigu nuo jo atsakymo jau nieko nepriklauso.
• Nesakykite vaikui, kad jis turės būtent broliuką (sesutę), jeigu jūs patys tuo nesate tikri. Pirmagimis gali labai nusiminti, jei lytis pasirodys ne ta, kuri buvo „žadėta“.
• Parodykite pirmagimiui jo kūdikystės fotografijas ir paaiškinkite, kodėl ką tik gimęs broliukas (sesutė) negalės su juo žaisti.
• Pokyčiai, kurie turi įvykti vyresnėlio gyvenime, kai mama grįš iš gimdymo namų, neturi būti tiesiogiai susiję su naujagimiu. Jeigu jūs nutarėte pradėti vesti vyresnėlį į vaikų darželį, išsiųsti pas močiutę ar perkelti jo lovytę į kitą kambarį, padarykite tai iki naujagimio atsiradio namuose ir kitu pretekstu.

Atėjus šiam momentui tėvai turi nepamiršti skirti tam tikrą laiką tik jam, kažkur tik su juo vienu nueiti, kažką tik su juo nuveikti, kad jis nepasijustų atstumtas, nepradėtų mikčioti, sysioti į kelnes ir pan., taip stengdamasis atsikovoti savo prarastas pozicijas. Dėmesys turi būti vienodai paskirstytas. Santykiuose su sesėm ir broliais, tėvai turėtų vengti tokių frazių kaip: tu gi didesnis, jis mažesnis.  Kadangi tai nepriklauso nuo vaiko, kad jis didesnis, jei jis tik galėtų jis tikrai pats nepasirinktų būti didesniam ir niekam neužleistų savo sosto. Būtinai jis turi turėti savo nuosavą erdvę, kur galėtų „pailsėti“ nuo vyresnėlio statuso, kur galėtų netrukdomas jaunesnio brolio ar sesės pažaisti. Pirmagimiai yra labai savarankiški, kai didesnis dėmesys atitenka kitam, jis priverstas daugelį dalykų išmokti daryti pats. Jiems dar būdinga puldinėti iš vieno kraštutinumo prie kito, t.y. vaikas užsispyręs gali siekti vieno dalyko, bet jeigu jam nepavyksta, jis gali pulti prie visiškai kito.

Vidurinis vaikas – tai antras, trečias ir t.t. šeimoje gimęs vaikas. Jis yra per viduriuką, nei jauniausias, nei vyriausias. Šie vaikai turi labai gerų komunikacinių savybių, kadangi turi laviruoti tarp tėvų ir brolių bei seserų. Puikūs diplomatai, jie lengvai ras priėjimą prie kiekvieno ir gaus tai ko nori. Jie orientuoti į tai kas yra už šeimos ribų – į draugus, pažįstamus, bet tik ne į gimines. Jaučia didelį norą tobulėti, nes yra į ką lygiuotis. Tačiau tėvai tokį vaiką neturi lygiuoti su kitais vaikais, o pabrėžti pačio vaiko pasiekimus anksčiau ir dabar, pvz. matai, tu anksčiau nemokėjai šito padaryti, o dabar jau gali. Jie topogi linkę laužyti taisykles (dalyvauti visokiose revoliucijose, labdarose, visur turi dalyvauti), kadangi jaučiasi spaudžiami iš visų pusių. Jie nelinkę iš savęs ir iš kitų daug reikalauti, jiems kaip yra, taip ir gerai. Turi polinkį daugiau fantazuoti, visko prisigalvoti. Tokie vaikai, jeigu tėvai tinkamai su jais nebendraus, rizikuoja visam gyvenimui įgyti nevisavertiškumo jausmą.

Jauniausias vaikas – paskutinis vaikas gimęs šeimoje arba nenuverstas monarchas. Kuomet gimsta šis vaikas, visas šeimos gyvenimas pradeda suktis aplink jį, jis tampa „visatos centru“. Jam viskas leidžiama, galima, kadangi jis gi pats mažiausias, jauniausias. Todėl dažnai jie vengia atsakomybės, laukia kol kažkas nuspręs už juos. Gali būti, kad tokie vaikai bus nesavarankiški, neryžtingi, nes jie neturi su kuo kovoti, kaip tai daro pirmagimiai ar viduriniai vaikai. Tačiau tokie vaikai yra ambicingi, labai aktyvūs, jie yra orientuoti į santykius su žmonėmis, empatiški – ne tik labai jaučia, bet ir supranta kitus. Jauniausieji yra labiau emociškai stabilesni nei kiti, kadangi jiems netenka patirti tėvų auklėjimo eksperimentų, ką teko išgyventi pirmagimiui, jie nepatiria „vertimo nuo sosto “ šoko. Bet egzsituoja problema – nepriklausomybės jausmo stoka, kadangi jie dažniausiai nieko neturi savo – rūbai, žaislai, lovytė yra brolių ar sesių. Todėl šiems vaikams labai yra svarbu nupirkti naujų žaislų, rūbų, kad tai būtų tik jų. Dažnai jauniausias vaikas apibūdinamas kaip kovojantis jauniausias vaikas – už savo pasiekimus, gabumus prieš vyresnėlius.  Dažnai jaunėliai aplenkia savo brolius ir seseris. Dar viena blogybė gali būti tai, kad jie turi mažiausiai pareigų, nes jiems tėvai labiausiai nuolaidžiauja. Jaunėliams gali išsivystyti tokios neigiamos savybės kaip nesavarankiškumas, neracionalumas.

Vienintelis vaikas. Tai daugiausiai šansų nesubręsti ir būti nesavarankiškam  turintis vaikas. Išlepintas, nenuverstas nuos sosto monarchas. Sunkiai adaptuojasi, kadangi jam visus sunkumus, visas kliūtis stengiasi pašalinti tėvai, jis gyvena „šiltnamio sąlygomis“. Jie visuomet nori būti dėmesio centre, jiems svarbiausi yra jų pasiekimai. Tokie vaikai tam tikrą „nuvertimą nuo sosto“ patiria pradedami lankyti darželį, mokyklą ar vesdami bei ištekėdamos. Vienturčiai dažnai pradeda konkuruoti su vienu iš tos pačios lyties tėvu. Taigi neigiamos savybės, kurios yra būdingos šiam vaikui yra priklausomybė ir egocentrizmas. Tėvai savo globa, neleidžia jam tobulėti, neleidžia pačiam įveikti iškilusius sunkumus. Tėvai turi laiku paleisti savo vaikus, kad jie išmoktų patys kovoti su gyvenimo sunkumais. Tuomet jie puikiai moka bendrauti su vyresniais už save, moka manipuliuoti. Šie vaikai anksti subręsta.

Tėvai turėtų žinoti pagrindinį dalyką – dėmesys turi būti paskirstytas visiems vienodai, nes iš principo kova tarp vaikų kylą dėl tėvų dėmesio. Todėl tik nuo tėvų blogo ar gero elgesio tam tikromis gyvenimo situacijomis priklauso, išsivystys ar ne tam tikros vaiko savybės , kurias nulemia gimimo eiliškumas.  Idealiausias skirtumas tarp vaikų yra laikoma 2-3 metai.

Uoliai viską konspektavo Jurgita :)

Foto iš tennessee.gov