Kaip studentės, arba lašiniai ir žirklės :-)

Į krikščioniškąją „Moterų konferenciją“ važiavau antrą kartą. Šiais metais „Mamų klubas“ buvo pakviestas pravesti rankdarbių užsiėmimą. Taigi sudalyvavome :-).
Iš Vilniaus pajudėjome penktadienio vakarą Dubingių link. Kas važiavo pamiegoti, pailsėti, kas išgirsti Jį. Apsigyvenome po dvi, vakarojome tai viename kambaryje, tai kitame iki….. Mūsų stalas ryškiai skyrėsi nuo Mamų klubo stalų – jokių žvakių, dekoracijų ar serviravimų – lyg stundentės, iš namų pabėgusios, – viską sumetėm ant stalo ir valgėm :-). Daug ko neturėjom, tai gelbėjo rankdarbiams skirtos žirklės. Lašiniai karpėsi puikiai :-).

Šiais metais nustebino tai, kad į konferenciją suvažiavo daug mamyčių su mažais leliukais. Kas ropinėjo, kas pieniuką traukė, o kas nuo rankų ant rankų keliavo. Mane žavi, kad į konferenciją suvažiuoja įvairių bažnyčių bei skirtingo amžiaus moterys. Žiūriu į žilagalves drauges ir sakau Rūtai: kažin ir ar mes taip vis kartu važinėsim, draugausim iki žilos senatvės?

Šiemet tema buvo „Aš esu vynmedis, o jūs šakelės“ (Jn15,5). Visos konferencijos metu seminarai ir darbas grupelėse sukosi apie tai, kaip pasilikti Jame ir duoti sultingą moterišką vaisių. Man labiausiai į širdį įkrito tai, kad Viešpats prašo daryti Jo darbus, būti Jo naudojamais indais. O antrąją dieną, kalbant psichiatrei Astai apie moteriškumą, įkrito mintis ta, kad visos Dievo moterys, aprašytos Biblijoje, buvo be galo drąsios, rizikavo – tiek Karalienė Estera, pasirodžiusi karaliui nekviesta, tiek Rūta, palindusi po Boazo apklotu, tiek Marija, būdama sužadėta jauna paauglė, sutikusi pastoti, priimti Dievo Sūnų, tiek kitos Dievo moterys dvelkė moteriška savybe – drąsa. Taip pat moteriškumas, kalbėjo Asta, yra atvirumas. Tai ne tik  paslapčių patikėjimas, tai ir svetingumas, išklausymas, atvirumas suteikti pagalbą, gebėjimas paguosti. Kokia dovana yra būti moterimi, ar ne? Beje, kelios mūsų mamytės sudalyvavo praktiniame seminare „Dilemų teatras„, tai liko toookios patenkintos, kad lapkričio mėnesiui suoraganizavome „Dilemų teatro“ užsiėmimą ir Mamų klube (stebėkite programą ir registruokitės!).

Rankdarbius pravedėme šauniai – Aida ir aš darbavomės apie 3 valandas, bet nebuvo sunku. Susirinko apie 20 moterų iš skirtingų miestų ir bažnyčių. Darbas vyko tyliai, ramiai, sklandžiai – moterys pasigamino po sagę iš karoliukų.
Labai gerai mus maitino ;-). Labai skanu buvo –  niam niam. Jei taip kasdien, tai užsidėtume lanką ant juosmens ir jis būtų kaip tik ;-).
Šeštadienio vakarą vyko krikščioniškos muzikos koncertas. Koncertavo Arnoldas Jalianiauskas ir Vilniaus laisvųjų krikščionių bažnyčios šlovinimo grupė. Tik užgrojus pirmiems akordams nubėgau į galą prie paauglių ir šokau iš visos širdies. Ir Rūtelė prisijungė. Taip norėjosi per naktį šokti ir šlovinti. Man buvo per mažai :-).

Po koncerto prieš naktį dar nuėjome į maldos kambarėlį, kuris dvelkė moteriškumu – žvakės, čiurlenanti muzika, vynuogės, šakelės, vanduo, smėlis ir… malda…
Na o po to ir vėl plepėjimas ir plepėjimas kambariuose. Erika taip nenorėjo eiti gulti, kad pradėjo kalbėti, anot jos, bet ką, kad tik miegoti nereikėtų :-). Aišku, kitą rytą neatsikėliau, o miegojau ir miegojau, nuėjau į konferenciją tik „ant pietų“, taip sakant, pavalgyti.

Gamta šiais metais nesigrožėjome – buvo laaabai šalta. Iki Dubingių ežero greit nueidavom  apsimūturiavusios kaip bobutės ir greit pareidavom, neužsibuvom. Ir tai pavyko peršalti. Vat čia ir atsivėrė Rūtos moteriškumas – atvirumas. Ji man greit vaistų ištiesė ir trečiadienį Mamų klube buvau sveika kaip ridikas.

Juokingiausia, kad mano vyras vis tikisi, kad aš išvažiuoju pailsėti ir grįšiu visa kupina jėgų, energijos… O aš tik grįžtu namo po tokių renginių ir į lovą – miegoti.  Ir dar kelias dienas atsigriebinėju už praplepėtas naktis :).  Ačiū mūsų vyrams, kad išleidžia mus atitrūkti ir pasijusti lyg studentėms :-).