Prisiminimų dėžutė dekoruota dekupažo būdu

Prisiminimas yra gražiausias jausmas, nes jis sukuria praeitį iš naujo …                                           

Pati šilčiausia dovana jūsų vaikui gimtadienio, pilnametystės ar net  vestuvių proga gali tapti Prisiminimų dėžutė, kurioje išsaugoti  patys brangiausi laimingą kūdikystę,vaikystę primenantys daiktai.  Tai pirmasis čiulptukas, šliaužtinukas, kojinytės, mėgiamiausias žaisliukas ar knygutė, mašinytė ar lelytė, pirmieji bandymai piešti ir t.t. Tų brangių daiktų yra begalybė, sunku juos ir sutalpinti į dėžutę.

Sakysite, tai aktualu tik mergaitėm. Drįsiu paprieštarauti. Turiu šešiametį sūnų Mykolą, kuris tikrai nėra mamyčiukas,  ir kuriam jo prisiminimų dėžutė yra labai brangi. Jis nuolatos prašo ją parodyti. Pats kartais duoda kokį daiktą ir sako, mama įdėk į mano dėžutę. Ir nėra nieko nuostabiau, kai kartu susėdi, atidarai dėžutę ir pasakoji apie kiekvieną ten įdėtą daiktelį. Tai labai suartina ir parodo vaikui, koks jis yra svarbus.

Mano mažoji dvimetė Ūlutė kantriai laukė savo Prisiminimų dėžutės. Kai aš dekoruodavau kokią dėžutę, ji klausdavo, mamyte ar ji man. Tad visai neseniai ji sulaukė savosios Prisiminimų dėžutės. Šias dėžutes galima daryti įvairiausiais būdais, aš papasakosiu kaip jas pasidaryti šiuo metu labai populiariu dekupažo būdu.

Taigi dekupažo parduotuvėje išsirinkau pačią didžiausią dėžutę. Būtų dar nuostabiau turėti, kokią seną močiutės dėžutę ir ją prikelti antram gyvenimui. Bet ką turim, tą turim. Kiekviena maža mergaitė mėgsta rožinę spalvą, manoji Ūla ne išimtis. Todėl nusprendžiau dėžutę dekoruoti rožine spalva. Pirmiausia dėžutę nudažiau akriliniais šaltos raudonos spalvos dažais.

Kai dažai gerai išdžiuvo, visą dėžutę nuvaškavau su paprasta žvake. Labiau pavaškuoti reikėtų dėžutės kraštus, briaunas. Vaško trupinėlius švelniai su teptuku ar medžiagos skiautele nuvalyti.

Kai dėžutė išvaškuota, nudažiau ją šviesia rožine spalva, kurią galima pasidaryti sumaišius šaltos raudonos ir baltus akrilinius dažus.

Palaukiu, kol dėžutė gerai išdžiūsta. Tuomet imu švitrinio popieriaus (Nr.320, 400) ir švelniai braukiu per dėžutės kraštus. Patrinu ten, kur noriu, kad matytųsi tamsi raudona spalva.

Dabar jau galiu dėžutę dekoruoti servetėlėmis. Man tai pats įdomiausias momentas, kuomet renki servetėlę, kerpi, dėlioji, ieškai pačio geriausio sprendimo. Aš išsirinkau keturias vaikiškas rožines servetėles: vieną su batukais, kitą su gėlytėmis, trečią su mergyte angeliuku ir ketvirtą su meškiuku bei basa kojyte.

Pasiruošiu universalaus klijų-lako, skirto dekupažui klijuoti servetėlėms. Nuplėšiu du servetėlės sluoksnius, o gerąjį, trečią, dedu ant dėžutės ir su klijais priklijuoju. Taip dekoruoju visą dėžutę ir leidžiu klijams išdžiūti. Kai klijai išdžiūna, dengiu dėžutę akriliniu laku. Truputi patrinu nelygumus su švitriniu popieriu ir vėl lakuoju. Taip dėžutę nulakuoju tris kartus.

Bežiūrint į dėžutę sugalvojau papildyti ją ir scrapboockingo detalėmis. Parduotuvėje nusipirkau labai gražių margų kartoninių raidžių ir raudonų medinių gėlyčių. 

Iš šių raidžių išdėliojau Ūlos vardą. Raides priklijavau su super moment klijais. Dėžutės vidų papuošiau medinėmis gėlytėmis. Ir Ūlos dėžutė buvo baigta. Prašom pasigrožėti.

Beliko tik sudėti jau seniai paruoštus mano Ūlutei ir man brangius daiktelius.

Tikiuosi, kad mano pasakojimas paskatins jus ir jūsų vaikučiai sulauks pačių nuostabiausių savo mamų darbelių.

Jurgita