Avelės jau ganosi

Štai jau ir ganosi naujoji avelių bandelė, oi, t.y. banda :) Šį kartą vėlėme ir šlapiai, ir sausai. Bet vis dėlto turiu pripažinti, kad koks vėlimo būdas be būtų, jis vis tiek turi savyje terapinių elementų :) Jei veliama šlapiai, tai masažuojami rankų delnuose esantys nerviniai taškai ;) O pavyzdžiui kai veliama su adata, tai atsipalaiduojama, monotoniški judesiai užliuliuoja ir leidžia nurimti nuo įtampų. Be to, jei yra poreikis, galima akimirkai įsivaizduoti, kad badoma vilna yra, pvz., jus slegianti problema ir tada visą savo įsiūtį, neviltį ir pyktį galima perkelti į badymo procesą. Tikrai palengvės ;) O, be to pamačius galutinį rezultatą, kuris žinoma yra mielas, švelnus ir gražus nesunku bus patikėti, kad ne tokios jau baisios mūsų problemos ;)

Aš asmeniškai labai apsidžiaugiau, kad namo parsinešiau užbaigtą darbą, nes turiu polinkį nespėti Mamų klube  laiku užbaigti rankdarbių. Namuose jau manęs laukė Barbora ir nelaiminga Liepa (nelaiminga, nes apsirgo ir negalėjo eiti į klubą). Mergaitės visą vakarą žaidė su avele, o jau kitą dieną Liepa ištraukė iš spintos vilną ir liepė, kad pamokinčiau padarytį tą avelę. Taigi, iš raudonos vilnos (neklauskit kodėl iš raudonos :) ) Liepa šlapiuoju būdu nuvėlė kūnelį, galvytę ir kojytes, kurias padžiovėme ant radiatoriaus.  Tad šiandien laukia avelės „užbaigtuvės“. Nors mes klube visas detales susiuvome, bet Liepai (jai 5m) bus gal per sunku tai padaryti, tad bandysim visas detales pribadyti.  O savo avelę labai noriu papuošti karoliukais, net silpna darosi vien nuo tos minties, kad tuoj tai darysiu :) 

O štai mano ir Liepos avelės. Nors Liepos vilna buvo labai nekokybiška ir visiškai nesivėlė, bet vis tiek jai gavosi gražiau nei man :) Liepai padėjau tik prisiūti galvą prie kūnelio ir akytes – visa kitą Liepa darė pati.

Ruta