KONKURSAS! MAMOS DUKROS ISTORIJA !

Veliam Kaledinius angeliukus 026

Kviečiame Jus dalyvauti konkurse rašinio tema  „Mama ir dukra“.
Motinystė yra svarbus moters pašaukimas šioje žemėje. Kūrėjas patikėjo moteriai priimti naują gyvybę, puoselėti ją, mylėti ir auklėti.
Dažnai mes, mamos, vaikų auginimą namuose įvardijame, kaip sėdėjimą namuose – lyg ir nieko tokio svarbaus nedirbame: nerašome projektų, nepildome ataskaitų, negauname atlyginimo skirtą dieną :-). Mūsų kasdieniai buities darbai, mažylių priežiūra- nosies valymas, atsakinėjimas į begales klausimų, ožių raminimas, mums atrodo tokie nereikšmingi maži darbeliai. Mes stengiamės iš visų jėgų susikaupti ir atbūti tą sunkųjį “4 sienų laikotarpį“ ir išsiveržti į „svarbius“ darbus.
Bet  MOTINYSTĖS PAŠAUKIMO negalima paniekinti ar sumenkinti.

Šv.Rašte parašyta:
„Žiūrėkite, kad nepaniekintumėte nė vieno iš šitų mažutėlių, nes sakau jums, jų angelai danguje visuomet regi mano Dangiškojo Tėvo veidą“ (Mato evangelija 18, 10)
Dievui yra svarbūs vaikai. Svarbios yra mamos. Jis nėra numatęs mamai svarbesnių darbų ar pašaukimų kaip vaikelių auginimas, kol jie yra mažučiai. Nėra svarbesnių darbų, kaip mažam vaikui suteikti saugumą, besąlyginę meilę, dovanoti vaikystę drauge su mama, kol klojamas vaikelio sielos, jo charakterio pamatas. Tai ką mama įdeda į mažylį per pirmuosius jo gyvenimo metus, tai nulemia žmogaus gyvenimo stilių, sėkmę,vertybes, pasirinkimus.
 Manau  kiekvienos mamos svajonė- perduoti amžinąsias vertbes, kad vaikai užaugtų mylintys  Kūrėją, gyvenimą, save, žmones. Būtų dori ir jautrūs kitų skausmui.

Tikiu, kad mano mamai tai pavyko :-)
Mano mama nebaigė aukštųjų mokslų, ji neužima aukštos vietos visuomenėje, nes visą gyvenimą augino mus, penkis vaikus.Visą gyvenimą ji buvo tik mama- sėdėdavo kieme kai mes žaisdavome, pasitikdavo sugrįžtančius iš mokyklos, atrasdavo laiko piešti drauge su mumis piešinius, skaityti knygas, naktimis siūti ir siuvinėti suknytes, slaugyti mus sergančius- ji sirgdavo ir kentėdavo kartu su mumis. Niekada man nebuvo gėda, kad mama yra tik namų šeimininkė. Ir dabar tik man padejavus, kad pavargau, ji atvažiuoja ir būna su anūkais, siunčia savo uogienes ir visokius“meilės koncervus“.
Aš jaučiu, kad mano mama man perdavė amžinąsias vertybes, perdavė tą ugnį, kurią dabar stengiuosi duoti savo mažajai princesei.

Kiekviena iš Jusų turite savą, brangią, nepakartojamą istoriją. Kviečiame Jūsų patyrimais pasidalinti su mumis, mamytėmis. Tikiu, kad  tai paguos, sustiprins ir įkvėps mus motinystės pašaukimui.

Rašykite istorijas visą vasarą  ir siūskite : rosana@mamuklubas.lt.

Istorijas patalpinsime Mamu klubo svetaineje, o rugsėjo mėnesį rinksime Jums labiausiai patikusią istoriją. Nugalėtojos lauks prizas :-).

Tad čiupkite savo rašalo plunksną, lapą popieriaus ir išliekite savo prisiminimus tema „Mama dukra“.

Galite rašyti apie save ir Jūsų dukrytę, galite rašyti apie save ir Jūsų mamytę.

Lauksime rašinių :-)

Tuomet man padavė ją į rankas.
Ji pakėlė į mane akutes. Verksmas nutilo.
Jos švelnus žvilgsnis persmelkė mane šiluma,
ir pajutau tarp mūsų
beužsimezgantį ryšį.