Užtrauktukų transformacija įvyko!
Į užsiėmimą atlėkiau pavėlavusi (nes vaikus vedžiau pas dantukų fėją :) ). Įėjusi pamačiau didžiulį stalą apsėstą mamų, kurios įsijautusios darbavosi. Garsiai pasisveikinau, bet niekas nesureagavo, visos toliau dūzgė prie savo darbelių. Dar kartą pasisveikinau – šį kartą dvi mamytės išgirdo ir nusišypsojusios man linktelėjo galvą. Mamų azartas pagavo ir mane – radau laisvą vietą ir puoliau į darbą. Jurgita iškart man paaiškino darbo eigą: pamatuok, sukarpyk, susiūk… Aš ir puoliau matuoti, karpyti… Besidarbuojant, po kokių 5 min. apsižvalgiau ir tik tada pamačiau, kas šalia sėdi. Kažkodėl pasidarė juokinga, prisiminiau Šuriko nuotykius, kai Šurikas su gražia šviesiaplauke ruošėsi egzaminui, bet buvo taip įsikniaubęs į užrašus, kad net nepastebėjo tos gražuolės. Taip ir mes visos – akis pakėlėm tik tada, kai baigėm daryti savo sages, auskarus. Tik tada apsidairiusios pamatėme su kuo sėdime už vieno stalo :) Žodžiu, buvo nerealiai smagu :)
Įspūdžiais dalinosi Rūta :)
Mergaitės, patarkite, kaip gražiau padaryt rutuliuką iš užtrauktuko, kas darėt auskarus, tai žinosit ;)
Bet taip ir buvo :) As tik atsisveikindama pamaciau visas pavelavusias mamytes ir nustebeu, kaip visa laika ju nemaciau :)Labai dziaugiuosi pasigaminusi auskarus ir mielai nesioju :)
Na, Rūtele, ir prajuokinai :D