Velykų vakaras

Atėjusi į mamų klubo šventinį vakarą, vos amo negavau! Tikriausiai tokio stalo gražumo dar nebuvau mačiusi! Mama Jurga pasidarbavo iš peties – tikra ta žodžio prasme sukūrė šventinę nuotaiką ir priminė, kad Velykos jau visai ne už kalnų, nors iki tol atrodė, kad dar daug laiko ir spėsiu viską pasiruošti.

Sugužėjusios mamytės spinduliavo pagaliau atėjusiu pavasariu, visos buvo linksmos, daug šypsojosi. Ir tik vėliau visų veidai surimtėjo: kadangi šv. Velykos susijusios su Jėzaus Kristaus prisikėlimu, ne veltui prakalbome apie šiek tiek niūrius dalykus – mirtį, amžiną gyvenimą. Dalinomės mintimis, kaip įsivaizduojame mirtį, kas už jos slypi, gal amžinas gyvenimas, o gal nebūtis?.. Galiausiai visų veidus praskaidrino vienos mamytės anekdotas kaip tik į tą temą, kurio moralas, mano nuomone – reikia gyventi šia diena ir mirtis nebebus baisi :)

Po skanių vaišių ir arbatėlės visos puolėme darytis sau šventinių žvakių iš bičių vaško plokščių. Mama Jūratė pamokino visos darymo eigos. Labai nesudėtinga ir kiek daug džiaugsmo! Tiesiog plokšę susipjaustai tokio pločio, kokio aukščio norėtum, kad būtų žvakė. Tuomet ant krašto dedi tam specialų knatą arba paprastą lininį storą siūlą, ir pradedi plokštę vynioti. Galima sujungti keletą plokščių, tuomet žvakė bus storesnė, kuri degant labai gražiai atrodo. Apie gaminimo procesą bei kitokių formų žvakių darymo schemų galima rasti ir internete.

Su apsalusiom širdim nuo tokio skanaus medaus kvapo, visos išsiskirstėm besišypsančios.. na, tokios, kokios ir atėjome :)

Inga