Mamos malda

Visada norėjau būti dvasinga moteris – patikti Dievui ir sėdėti kaip Marija prie Jo kojų. Toks pasisėdėjimas kartą įvyko spintoje. Atnešusi išlygintus drabužius ir atidariusi spintos duris, mama vos neiškrito iš koto. Ji žvelgė į mane kupinomis nerimo akimis, o aš kvailai veblenau, jog norėjau tik ramiai pasimelsti.

Svajonė apie dvasingą moterį vieną dieną išsipildė, tik ne taip, kaip tikėjausi. Vietoje Marijos tapau tikra Morta, kuri nuolat rūpinasi ir rūpinasi, kol migdydama vaikus pati nulūžta. Turbūt jau supratote, apie ką aš kalbu. Taip taip, apie dvasingąją motinystę, kuri man labai patinka. Kodėl? O gi todėl, kad ji yra stebuklinga. Stebuklinga tuo, kad priešingai negu Red Bull, kuris „užaugina sparnus“, motinystė juos gerokai apkarpo. Nebeturi laiko užsidaręs medituoti, medituoti ir medituoti, nes ilgiausias laikas, kada gali pabūti viena yra maksimum 2 minutės. Netgi tualete. Jau nekalbu apie maudynes žvakių šviesoje, nes jei tik įkelsi koją į vonią, pastebėsi, jog joje jau sėdite penkiese, o vanduo veržiasi per kraštus.

Galime pakalbėti ir apie vakarinę maldą. Tai be galo individualu, ar ne? O taip! Mažylis kiekvieną vakarą nori melstis už tą patį žmogų – tai yra už žmogų vorą. Dukrytė, kadangi lanko katalikišką darželį, būtinai visus suklupdo ir prašo persižegnoti* bei sukalbėti Tėve mūsų. Labai gražūs mūsų vakariniai laiminimai. Vyresnėliui svarbiausia vakaro dalis yra Biblijos skaitiniai apie Dievo vyrus. Ir taip visi užmiegame su saldžiais palaiminimais. Paklausite, o kada meldžiasi mama. O taip, ji meldžiasi. Tik ne tokiais būdais kaip Jūs įsivaizduojate. Meldžiasi pakeliui į „Maksimą“ ir patiria begalinį Dievo artumą. Nes užtenka žvelgiant į dagų ištarti „O Dieve, kaip aš šiandien pavargau“ ir širdį užlieja nepaprastas Tėvo artumas, Jo paguoda. Vaikštau po prekybos centrą ir per ašaras nematau mėlynų svogūnų. Taip, Jis yra labai arti kiekvienos mamos. Jis yra vaiko sūpavime, skalbinių džiaustyme, valgio gaminime, kambarių tvarkyme, ožių tramdyme, Jis yra netgi smėlio dėžėje! Jis visur drauge. Nepalieka ir neapleidžia.

Dar mama meldžiasi už savo vyrą, kuris solidus ir kostiumuotas išeina grobio į namus parnešti. Kiekvieną rytą vyras pakiša po mano rankomis savo intelektualią galvą ir prašo palaiminimo.

Išduosiu paslaptį – automobilis tinkama vieta mamai paraudoti. Dar to neaptikote? Uždarykite namų duris ir važiuokite bet kuria kryptimi (tik svarbu per ašaras matyti kelią).

Dievas žino, kiek kartų blioviau mašinytėje. Verkdavau, jog nebeturiu jėgų auginti mažylius, pavargau ir jaučiuosi silpna.

Iš tokių pasivažinėjimų su Dievu, grįždavau paguosta ir suprasta. Ir be abejonės įvertinta.

Kadaise kadaise šlovindavau Viešpatį užsimerkusi. Dabar praktikuoju plačiai atmerktas akis. Plačiai atmerktos akys bažnyčioje gano ne kaimynės kostiumėlį ar sesės naują rankinę, bet mažąją bandą, kuri nori nuolat kur nors lipti, eiti ir dingti be žinios.

Ramybėje ir susikaupime duonos laužymo šventėje nesudalyvausi. Trimetis būtinai norės suvalgyti tavo šventos duonos gabalėlį ir lups iš rankų palaiminimų taurę. Smagu auginti mažylius, suprantant, jog Tėvas džiaugiasi mažutėliais ir nė kiek nepyksta žvelgdamas į tavo prakaituotą veidą, kuris turėtų atrodyti dvasingai.

Be Tėvo malonės, Jo gyvybės esu silpna, pikta, nekantri mama. Todėl ir gera kreiptis į Jį, begalinį meilės šaltinį.

Ne visada galiu sėdėti prie Jo kojų, bet visada besirūpindama mažyliais galiu būti arti Jo širdies.

Rosana Subačienė

——–

*- protestantai nesižegnoja. Straipsnio autorė yra protestantė.

Foto iš http://www.crazy4me.com