Mamulių nuotykiai Druskininkuose

Aš ir dar penkios Mamų klubo koordinatorės (Rosana, Jurga, Aida, Raminta, Jūratė) susiorganizavome savaitgalinį pabėgimą į Druskininkus. Be vyrų, be vaikų, be buities, be darbų… :) Net dabar, kai rašau apie tai, man nuo veido nedingsta šypsena :)

Taigi, atvykusios į „papigiai“ išsinuomotą būtelį buvome nustebusios labai jaukia, erdve ir šiuolaikiška aplinka. Sumetusios tašes, išsivirėm arbatos, greitai įsimetėm kažką į skrandį, susikrovėm „maudimkes“, rankšluosčius, „šliopkes“ ir išskubėjom į Vandens parką.

Jame mūsų laukė daug nuotykių ir išbandymų. Pirmasis išbandymas – tai viešai pasirodyti su maudimuku. Na, žinote, rinkės, celiulitai, viena per stora, kita per plona, vienai per mažos krūtys, kitai – per didelės (juokauju :) ) Žodžiu – kompleksai norėjo pakišti mums koją, bet mes buvom atkaklios ir juos nugalėjom ;) Kadangi, kaip tyčia, dauguma mūsų bijojom ekstremalumų, tai galvojom apsiribosim baseinu, pirtimi ir džakuzi. Deja :) Šiek tiek ramiai pasimėgavusios vandens malonumais atsipalaidavome ir net nepastebėjome kaip atsiradom prie čiuožyklų.

Pirmiausia išsiklausinėjom aplinkinių kuri čiuožykla yra nebaisiausia. Rezultate dvi drąsiausios su dviviečiu pripučiamu ratu jau stovėjo čiuožyklos starto linijoje. O toliau… ilgas ir klaikus žviegimas, pliūkštelėjimas į vandenį ir euforijos šūksniai :) Netrukus jau visos ristele su pripučiamais ratais kilom prie čiuožyklos. Ir vėl tas pats – ilgas garsus žviegimas, pliūkštelėjimas ir euforija :) Šio malonumo buvo neišbandžiusi tik Jūratė. Šiaip ne taip ją įkalbėjom ryžtis. Taigi, sėdim jau mudvi (Rūta ir Jūratė) dviviečiame rate prie starto linijos. Jau rankomis atsistuminėjam, net vietinis prižiūrėtojas mus jau stumia nuo čiuožyklos, kai staiga Jūratė persigalvoja ir maldaudama sustoti bando išlipti iš rato. Visi apsimetinėjam, kad negirdim ar nesuprantam ko ji nori, griebiu ją už kojos tempdama atgal į ratą ir … mes jau čiuožiame žemyn :) Žviegimas, pliūkštelėjimas ir … Jūratė griebė ratą ir dar kartą nulėkė prie čiuožyklos :) Taigi, visos mėgavomės šiuo malonumu. Bet netrukus jis pasidarė per paprastas ir pradėjom ieškoti „krūtesnės“ čiuožyklos.

Ir vėl dvi „drąsiausios“ ėjo išmėginti naujos trasos. Aš su Jūrate laukėm apačioje. Šį kartą žviegimas buvo dar klaikesnis. Netrukus trasoje pasirodo vėl ant dviviečio rato čiuožiančios baisiausiai išsigandusi Rosana ir iki apsisisiojimo besijuokianti Aida :) Pliukštelėjimas į vandenį… Mes klausiamai į jas žiūrime ir negalime suprasti ar buvo baisu ar ne. Aida per juoką vos galėdama kalbėti pasakoja, kad visai nebaisu ir tikrai verta čiuožti, o Rosana su siaubu aiškina, kad labai baisu, bet vis tiek tvirtina, kad čiuožti tikrai verta. Panaši reakcija ir iš paskos nusileidusių Jurgos ir Ramintos. Nieko nelaukdamos jos vėl lipa į viršų čiuožti, tad neatsilikdamos mes sekame iš paskos. Rezultate visos nerealiai žviegdamos lekiame žemyn čiuožykla. Pirmą trąsos dalį spiegiu nesavu balsu, o po to žviegimą pakeičia isteriškas juokas :D Žiauriai baisu, bet adrenaliniškai faina :) Vėliau, išaiškėjo, kad visus tuos nusileidimo kartus Aida išsiskėtusi su kojom stabdydavo :D Gal ir nagais stabdė, bet neišdrįso prisipažinti ;)

Po vandens parko grįžusios namo vakarieniavome, plepėjome, pasiruošėme priemones dekupažuoti sages. Kol viską dėliojomės įsijungėm muziką, kuri netrukus pradėjo garsėti, mūsų kojos judėti… o netrukus jau šokome kaip kokios paauglės mokyklos žiburėlyje :) Na, bet mūsų laukė sagių gamyba. Tačiau prieš jas gaminant netikėtai susigalvojom visokių atrakcijų. Raminta buvo prigalvojusi daug visokių užduočių, o mes entuziastingai jas atlikinėjom. Pvz., buvo pripusti balionai, kuriuos reikėjo visokiais nerealiais būdais sprogdinti, o tada atlikti juose esančias užduotis. Pirmame balione buvo užduotis „kojomis pasiekti lubas“. Ši užduotis atiteko Jūratei. Bet esmė ta, kad visos su užsidegimu net negalvodamos griebė ją už kojų ir iškėlė iki lūbų. Tik po to sužinojom, kad tos užduotys yra su „cinkeliu“, ta prasme, reikia suprasti jas ne tiesiogiai – pvz, čia nebūtinai turėjo būti Jūratės kojos, būtų pakakę lubas paliesti su kėdės kojomis :D Žodžiu, šėlom iš visos širdies, išsidūkom ir prisižvengėm už visus metus :)

Mūsų linksmybėm nebuvo galo, atrodė tai niekada nesibaigs. O ant stalo jau seniausiai viskas buvo paruošta sagių gamybai. Tačiau dar prieš važiuojant į Druskininkus labai norėjome nueiti į šokius, tad pradėjom svarstyti ar mums išpildyti šį norą ar ne. Po ilgų svarstymų vis gi nusprendėm eiti į šokius. Tad greitai pasikeitėm „skudurus“, padarėm kelis makiažo potepius ir išėjome. Namuose liko tik Aida, nes po bemiegių naktų dėl sergančių vaikų ji norėjo likti miegoti. 

Nors atėjome apie 23 val., bet naktinis klubas buvo tuštokas, o šokių aikštelėje niekas nešoko. Nusiminėm, kad verčiau būtume pasidariusios sages ir tik po to atėjusios, bet vėliau išaiškėjo, kad jei būtume atėjusios vėliau, tai nebūtume gavę vietos atsisėsti, nes susirinko daug žmonių, kurie iš anksto buvo rezervavę staliukus.

Kai pradėjo rinktis žmonės išsigandome, kad gerokai nuo jų skiriamės. Merginos su trumpais sijonais, su aukštakulniais, iškirptės priekyje iki bambos, gale – iki užpakalio. O mes – su golfais, vilnonėm kojinėm ir kerzavais batais :) Jurga net susinepatoginusi nusiėmė dryžuotą megztuką. Bet netrukus nusiramino, nes netoli mūsų pradėjo sukti uodegą vyriškis su klaikiai senamadiškai languotu megztiniu :D Nors kadaise (jaunystėje) šokiuose pergyvenome, kad tik kas nors mus iškviestų, tai šį kartą pergyvenom, kad tik kas nors mūsų nepakviestų. Todėl laikėmės taktikos nežiūrėti vyrams į akis, jei kas aplink sukinėdavosi, tai sutartinai jį ignoruodavom, tarsi jo nepastebėdamos :) Kitas atsarginis variantas buvo – jei kurią nors pradės kabinti koks vyriškis, tai ji ims bučiuotis su kuria nors iš mūsų, taip apsimesdama, kad vyrai jai nerūpi :D Ačiū Deivui, to daryti neprireikė :D

Pagaliau šokių aikštelėje pasirodė pirmieji šokėjai. Nors muzika buvo klaikiai klubinė, o mums norėjosi tipo ABBA dainų, vis gi išskubėjome ir mes šokti. Gerai, kad namuose turėjom improvizuotą šokių repeticiją, nes po 15 metų ir ilgesnės pretraukos jau net nebežinai kurią vietą reikia judinti :) Pradžioje šiek tiek glumino muzika, aplinka, „plikos“ mergos, „žiūrovai“, bet netrukus jau šokom iš visos dūšios. Bet žinote, kas fainiausia? O gi šokti be tikslo ką nors „sumedžioti“, tiesiog šoki sau, nesijaudini kaip atrodai kitiems, nesistengi kam nors patikti – šoki taip, kaip tau norisi. Su užuojauta žiūrėjome į tas išsičiusčiusias ir besirangančias merginas, kurios kiekvienu savo kvėptelėjimu stengėsi pritraukti vyrų dėmesį. Kaip gera būti ištekėjusiomis ir vaikus pasigimdžiusiomis moterimis :) Išsišokiusios gilią naktį grįžome namo daryti sagių :) Bet nuovargis paėmė viršų ir mes sugulėm miegoti, aišku, prieš užmiegant apaklbėjom aktualias temas ;)

Ryte aš, Raminta ir Jurga išsiruošėme į Druskininkų gydyklas. Ten mūsų laukė tikras lepinimo seansas – mėgavimasis mineralinio vandens baseino paslaugomis, kūno pilingas ir ištrynimas druska bei medumi, viso kūno masažas ir pan. :) Nors naktis dėl šokių buvo mažai miegota, bet nė kiek nesigailėjom, kad kėlėmės šiom dieviškom procedūrom :) Po jų jautėmės fantastiškai. Tiesa, turiu pripažinti, kad šiek tiek buvau sutrikusi, kai atėjus į masažą liepė visiškai nusirengti :o Na, žinote niekas be mano vyro manęs nuogos nematė ir tuo labiau neglostė :) Bet atjungiau protą ir mėgavausi fantastišku masažu.

Su gera nuotaika ir nostalgija palikome Druskininkus. Pačios sau pavydėjome šio nuotykio :) Bet vis gi, įdomu tai, kad visas mūsų patirtas atrakcijas galima patirti ir Vilniuje, tik bėda ta, kad namai, kaip guma, nepaleidžia mūsų jomis pasinaudoti. Dar labai džiaugėmės savo vyrais, kurie mielai mus išleido, sutiko pasirūpinti vaikais, davė pinigų ir leido visur eiti :) Atrodė, kad mūsų išvyka jie džiaugiasi ne ką mažiau nei mes pačios. Esame labai jums dėkingos. Mes labai jus mylime. Ta prasme – kiekviena myli savo vyrą ;)

Įspūdžiais dalinosi Rūta