Vakaras su žaliavalgyste

Tikriausiai pirmą kartą mamų klube buvo pačios sveikiausios vaišės! Saulėgrąžų ūgliai, kliaulpienės, žibutės, dar kažkokios žolės, kurių pavadinimų jau nebeprisimenu. Skanavom vietoje plakta vitaminų bomba – kokteiliu iš avižų želmenų ir apelsino, slyvų bei banano. Ragaujant jį, visos kartu, kaip susiderinusios, linkčiojo galvas ir aikčiojo, kaip įspūdinga, koks skonis, sunku patikėti ir pan. Tiesa, turėjom mūsų pranešėjos Jūratės gamintus du pyragus, galima sakyti, net tortus, kurių skonis „mmm…tirpsta burnoje“. Ir visos moteriškai spėliojom, iš ko gi jie pagaminti.

Taigi buvo mamų, kurios pirmą kartą matė tokį ir tiesiogine, ir netiesiogine prasme žalią maistą, o buvo mamų, kurios viena per kitą dalinosi savo žiniomis, sukaupta patirtimi, receptais, rekomenduojama knygų biblioteka ir pan. Žodžiu, buvo visapusiškai naudingas vakaras.. jau vien dėl to, kad tą vakarą buvom sukramčiusios labai mažai kalorijų..!

Na, visko išsamiai, ką sužinojau, ir nepapasakosiu, nes tikriausiai užtrukčiau visą dieną ir dar naktį. O, ir internetas pilnas visokių žolių žolelių. Todėl ir mūsų pranešėja Jūratė tik trumpai aprašė, kodėl ji jau keletą metų po truputį vis gilyn ir gilyn brenda į žaliavalgystės vandenynus su povandeninėmis vegetarizmo srovėmis…

*****

Žaliavalgiauti pradėjau maždaug prieš metus. Kodėl? Istorija truputį keistoka :) Vyro sesuo ir pusseserė gimimo dienos proga padovanojo kuponą į žalio-gyvo maisto ruošimo kursus. Hmmm… Prisimenu tada tik viena ausim buvau girdėjusi, kad tokia žaliavalgystė egzistuoja, kaip ir vegetarizmas, veganizmas ar panašiai. Nors sveikos gyvensenos, ekologijos, sveikos mitybos, žoliavimo idėjos mane visad domino, tad turbūt merginoms pasitarus žaliavalgystė pasirodė „į temą“. Taigi yra kaip yra :)
Man visad kyla klausimas, ką daryti, kad būtumėm sveiki? Visi! Ir mažutėliai, ir senutėliai. Tad dažnam, pradėjus kalbą apie sveikatą, užduodu klausimą, o kaip gyventi, kad būčiau sveika? Gi ne naujiena, kad žmonių pokalbiai dažnai nukrypsta į pasibėdavojimus apie ligas, negalavimus, skausmus. Tai ypač ryšku vyresnio amžiaus žmonių tarpe. Nors iš kitos pusės pagalvojus, ar ne iš jųjų mes turėtumėm mokytis sveikatingumo paslapčių. Deja, mokomės (bent jau aš) kas, kaip ir iš kur sugalvojam. O gal ir ne deja :)
Taigi, kadangi buvau „priversta“ sudalyvaut žalio maisto ruošimo kursuose, tai nusprendžiau pirmiausia pasidomėt šiuo reikalu daugiau. Perskaičiau vieną knygą. Susidomėjau. Tada „prarijau“ antrą, trečią…Kai jau smegenys buvo prifarširuotos (čia šitas žodis labai tinka :)) žalio maisto idėjų ir jau įprasto maisto valgyt nebenorėjau, o kitokio pasigamint dar nemokėjau, teko pagyvent pusbadžiu. Sudėtinga buvo tuo metu. Ir graudu, ir juokinga, prisisminus. Bet mažais žingsneliais žingsniuojam iki šiolei.

Inga