Pasiterapinom

Vis dėlto susitikimo tema (meno terapija) buvo labai intriguojanti  Nes mūsų susirinko laaaabai daug  Kai pamačiau kiek prisirinko mamų pagalvojau, kad apskritai jokia terapija neįmanoma tokiam kiekiui žmonių.

Sėdim visos ratu (mūsų apie 30 ), groja muzika, vidury degančios žvakės, pabarstyti žiedlapiai, rankų darbo angelas, aplinkui sustatyti stalai su įvairiomis priemonėmis – vedantieji nusiteikę tikrai rimtai. Pradžioje trumpai pristatė kas apskritai yra meno terapija, kaip ji vyksta, kokia būna žmogaus kelionė joje, kodėl vyksta grupėje ir pan. Buvo rodoma daug pavyzdžių. Tai, ką girdėjome buvo tiesiog neįtikėtina, sunku buvo patikėti, kad kūrybinė išraiška taip atskleidžia ir išlaisvina žmogų.

Pirmoji užduotis (trumpa) – išsirinkti tris tušo spalvas ir pataškyti ant popieriaus, tada sulenkti jį ir išskleisti. Išskleidus užfiklsuoti ką jame pamačiau ir kaip tai pamačius pasijaučiau. Trumpai tai aptarėm.

Antra užduotis (trumpa) – užsimerkus iš plastelino nulipdyti tai, ką labiausiai norisi nulipdyti. Nulipdžius atsimerkti ir dar šiek tiek pataisyti, bet jokiu būdu neperlipdyti. Vėl trumpai aptarėm.

Trečia užduotis (ilga) – pasirinkti vieną iš trijų temų (jos buvo pristatytos) ir naudojant guašą arba kreideles piešti. Tame piešinyje kažkur įstatyti savo lipdinį. Viską vėl aptarėm.

Man asmeniškai užsiėmimas buvo įdomus, emocionalus, netikėtas ir intriguojantis. Labai norėjosi su kitomis mamomis pasikalbėti apie tai, kas vyko, bet turėjau anksčiau išvažiuoti, tad jaučiuosi kaip “nedavalgiusi”  Dar įdomu tai, kad kai kurios labai į viską žiūrėjo skeptiškai, bet kai pradėjo pačios piešti ir lipdyti, tai savo kūriniuose pradėjo matyti visokius simbolius, atrasti reikšmes ir jas aiškinti