Dekupuota vaikystės kėdutė

Sveiki!  Čia Dovilė. Nusprendžiau Jums parašyti apie dekupažo būdu dekoruotas mažylių kėdutes, nes pastaruoju metu jos buvo mano ir mano draugių dėmesio centre ;)

Smagu, jei kas dar turite iš vaikystės savo vaikišką dėdutę. Pagalvokite, gal ji dar kur tėviškės namų palėpėje ar sandėliuke! Gal ją dar galima prikelti naujam gyvenimui? Tai būtų labai gražus vienos kartos daikto perleidimas kitai, jaunesniajai. Na, juk tai yra kažkas ypatingo, rišančio! Aš tokios kėdutės vaikystėje neturėjau, o taip norėjosi savo mažyliui padaryti unikalią, vardinę kėdutę. Tad saviškiui reikėjo jos ieškoti. Gavome seną, tokią, kurios tarybiniais laikais darželiuose būdavo. Bet man jos visgi labai smagios, nerealiai tvirtos ir, svarbiausia, tinkamos dekoravimui.

Na va, o iki galutinio rezultato darbo dar buvo tikrai nemažai. Buvo įdarbintas ir vyras. Jis pirmiausia turėjo kėdutę išardyti, nušveisti dažus šlifavimo aparatu (be proto bjaurus ir nešvarus darbas. Ačiū jam!). Na, o toliau – įprastinis dekupažo procesas, tik priemonės pirktos statybinių medžiagų parduotuvėje. Nušveistą iki medienos kėdutę voleliu nudažėme vienos spalvos akriliniais dažais; kur norėjoso – uždažėme šviesesniais. Skiestais su vandeniu PVA klijais klijavome servetėles. Norėjosi, kad kėdutės turinys būtų artimas ir pažįstamas vaikui, ir kadangi Motiejus mokėjo pasakyti kaip sako karvytė, paršiukas, gaidelis, arkliukas, katinėlis ir t.t., tai kėdutė ir gavosi – visa pilna gyvūnėlių. Ant kėdutės atlošėlio priklijavome įvarių spalvų akriliniais dažais nudažytas kartonines reideles. Galiausiai visas išardytas dalis keliskart nulakavome matiniu baldų laku, bei nupirkę naujus varžtukus, susukome naują, jau Motiejaus, kėdutę.

Keli patarimai ir pastebėjimai darbo eigai:
– jei jūsų servetėlė šviesi – apačioje (prieš klijuojant servetėlę, apsibrėžtus kontūrus pieštuku) reikia patepti šviesiais dažais. Na, kad karvytės ir avytės nebūtų žalios. Na, ir tikriausia tai netradiciška, bet galima klijuoti ir du-tris servetėlės sluoksnius. Atrodo įdomiai – kaip aplikacija, ir nepersišviečia tamsūs dažai per šviesesnę servetėlę.
– jei servetėlė lepi, „neklauso“, plyšta, raitosi, iš pradžių klijus tepkite ant daikto paviršiaus, po to uždėję servetėlę patepkite atsargiai ir jos paviršiuje.
-servetėles gerai plėšyti, jei norite išgauti bendrą vaizdą/peizažą/toliau-arčiau efektą (tarkime, kaimas – arčiau vieni gyvūnėliai, toliau lyg už kalnelio kiti; taip pat su jūros, gamtos motyvais, kitu peizažu). Tada niekas neskraido ore ir daiktai yra ant kažkokio pagrindo, pvz., kerpant karvytę išplėšiam daugiau žalsvos servetėlės, atrodo kaip kalnelis…
– ant servetėlių galima „tapyti“ akriliniais dažais norint ką nors paslėpti, kaip, pvz., vieną ant kitos užlipusias servetėles, ar kai užklijuojate per šviesią servetėlę ant tamsaus fono.

Taip pat pasižiūrėkite kitų mamyčių kėdutes:

Onutės vaikystės kėdutė sūnui Šarūnui:

Mamos Jurgitos dekoruota kėdutė Domantui:

Mamos Laimos dekoruotas suoliukas sūnui Kristupui: