Apie vyrų ir moterų skirtumus

Spausdiname Rosanos konspektą apie vyrų ir moterų skirtumus iš susitikimo Mamų klube.

Faktas, kaip blynas, kad moterys ir vyrai yra skirtingi. Manau to nenuginčys net aršiausios feministės. Žmogaus dvasinė siela nėra tik žmogiška, ji yra vyriška arba moteriška. Taip buvo nuo pradžios, yra šiandien ir bus per amžius. Ir ačiū Dievui. Tikslumo dėlei pasakysiu, kad vyrai ir moterys nors ir skirtingi, bet yra vienodai vertingi. Moteris yra dovana vyrui, o vyras yra dovana moteriai. Tarpusavyje bendraudami jie praturtina vienas kitą. Tačiau ne paslaptis, kad nepažindami dovanos turinio, jos skirtingumo galime nusivilti, supykti ar net pradėti jos nekęsti. Kitoniškumas, kuris skirtas moters ir vyro tarpusavio bendrystei gali tapti kivirčų ar konfliktų priežastimi. Nesusikalbėjimas, nesupratimas vyro ir moters skirtybių gali privesti net prie skyrybų- „nesutapo charakteriai“- labai populiari frazė.
Visų pirma tiek moteris, tiek vyras save atskleisti pažinti gali tik per kitą asmenį. Vyras ir moteris yra pašaukti mylėti vienas kitą besąlygiškai dovanodami save. Ne vartodami, o dovanodami. Vyras ir moteris yra kuriančios būtybės, tačiau skirtingai kuriančios. Tai atsispindi visoje žmogiškoje būtyje. Tai atsispindi skirtingoje vyro ir moters pasaulėjautoje.

Anot A.Maceinos, vyriškasis pradas yra aktyvusis- išcentrinis, o moters priimantis– įcentrinis. Vyriškasis – skaldantis, moteriškasis – jungiantis, vyriškasis – individualizuojantis, moteriškasis – bendrinantis. Tai reiškia, kad vyro veikimas yra nukreiptas į išorę. Savo vidumi vyras visada yra vienišas. Vyras būtį išgyvena kaip suskilusią, sudėtingą, kaip sumą atskirų individų, atskirų sričių, atskirų laipsnių. Vyrui būtis nėra kažkas viena, bet kažkas daug. Pasak Maceinos vyras yra daugiau ar mažiau mechanistas. Vyrui idėja yra šalia jo paties, šalia būties. Vyrui idėja yra kaip būtinybė, kurios jis turi siekti ir yra pašauktas ją realizuoti. Dėl idėjos vyras gali kovoti ir net žūti, nors savo viduje jai nepritaria. Ši vieta man labai patinka :) – vyras gali įgyvendinti idėją, kuriai jis savo vidumi nepritaria. Taigi mūsų idėjos gali tapti vyro idėjomis. Gerąja prasme :)
Moteris telkiasi viduje. Jei moteris turi idėją, ji tampa jos savastimi. Moteris suauga su ja. Moters idėja yra joje. Moteris yra visuomet savyje, ji yra namie. Tuo tarpu vyras anot Maceinos, savo namus turi šalia savęs. Moters dvasiai būtis yra vieninga. Ji nesusideda iš atskirų dalelių. Moteriai gyvenimas nėra suma, bet visuma. Ji yra vienybėje su pasauliu ir gamta, su žmonėmis. Vyras pasaulio vienybę išsikovoja, moteriai ji duota pačios prigimties.
Vieningumo vyras siekia savo kūryba. Iš prigimties savo dvasia suskaldydamas būtį ir gyvenimą į atskiras dalis, vėliau vyras stengiasi juos suvienyti kūriniuose. Vyriškoji kūryba nori būti regima, užčiuopiama (pastatyti namą, sukurti automobilį, statyti lėktuvus, laivus, kurti įv.technologijas). Vyro kūryba regima ir pastovi. Vyro kūryba – yra formos. Matomi pavidalai vyro kūryboje yra pirmaeiliai. Vyras gali kurti tik vienoje ir siauroje gyvenimo srityje. Darbo pasidalijimas yra ryškus visur, kur tik įsigali vyriškasis principas. Visa, kas lieka dvasios gelmėse, vyro netraukia ir jo netenkina. Su šia filosofo Maceinos žinia nuo moters pečių turėtų nukristi didelė našta. Kiek mes verkiame ir dejuojame, kad vyrams neįdomus vidinis pasaulis. Bet ko čia pykti. Man tikrai neįdomūs mašinos cilindrai, priekiu varomi ratai ar kompiuterinio raštingumo naujovės. Vyras kuria daiktą, moteris – asmenį. Maceina teigia, kad vyras savo kūryba gyvenimą sustingdo, sukausto ir suformuoja. Moteris savo kūryba gyvenimui duoda gyvybės, įvairumo, turinio, kitimo. Šitoje vietoje puikiai tinka pasakymas, kad moteris tai upė, o vyras jos krantai. Upė gyva, įvairi, kintanti ir gludinanti krantus. Vyras- krantas tą tėkmę įrėmina, nukreipia, neleidžia išsilieti.
Moters kultūra – vidaus kultūra, išraiškos kultūra. Moters kultūra yra bendrumo, visumos kultūra. Moteriškoji kūryba yra turinio kūryba, vyriškoji kūryba – formos. Man neįdomu kuo vienas graikiškas žodis skiriasi nuo kito. Neįdomu įnirtingai nagrinėti žemėlapius kur vyko tam tikras veiksmas ar panašiai, bet man yra įdomu ką tas ar kitas žmogus jautė, ką išgyveno ar mąstė.
Moteris kūryboje susitelkusi ne į išorės formas, bet į esmės kūrybą. Moteris savo kūrybai renkasi tas sritis, kuriose gali kurti daugiau viduje, kuriose ji gali formuoti ne daiktą, bet gyvą asmenį, kuriose ji gali susilieti su gyva siela.
Pasak Maceinos vyriškoji kultūra yra gamtos formavimas, o moteriškoji kultūra yra daugiau būties tobulinimas. Vyriškasis principas siekia valdyti pasaulį išorinėmis, jėgos priemonėmis, o moteris vidinėmis. Pasaulis yra vyriškojo buvimo, vyriškosios kūrybos laukas, o moteriai priklauso namai. Moteris yra tinkama ne vienai ar kitai sričiai, o visam gyvenimui, išgyvenamam namų dvasioje – ir moksle, ir mene, ir visuomeniniame gyvenime, politikoje. Moteris pasak Maceinos turi kurti neslopindama savo dvasios, nepamiršdama savo namų bei jų prigimties. Namai moteriai visuomet yra tarytum meno kūrinys. Kai moteris ima mėgdžioti vyro kūrybos stilių, kurti formas, o ne domėtis turiniu, pasitenkinusi viena siaura sritimi ji išeina iš namų į pasaulį – moteris praranda save pačią. Dabarties kultūra yra pasiilgusi dvasingumo, turinio, o bet koks gimimas ateina tik per moterį.
Vyriškasis ir moteriškasis pradai yra visiška priešingybė, bet ne priešybė. Moteriškasis ir vyriškasis pradai yra visiškai priešingi, bet ne priešiški. Jie papildantys ir abu vienodai vertingi. Kaip jau minėjau, pažinti patys save, suprasti Kūrėjo žmoniškąją idėją moteris ir vyras gali tik žvelgdami vienas į kitą, atrasdami save kitame, pamatyti savo atvaizdą, savo lyties (moteriškumo ar vyriškumo)prasmę tik per kitos lyties stokojimą.
Kad taptume pilnutinėmis būtybėmis reikia paliesti kitą ir būti paliestam kito. Todėl dabar pakalbėsime ir apie lytinius skirtumus vyro ir moters. Šis palietimas yra visiškai skirtingas vyrui ir moteriai, o įdomiausia tai, kad jis ir yra įmanomas dėl šių skirtybių:
• Moteris priima vyrą savo kūne.
Vyras įeina į moterį jos kūne.

• Moters poreikis paliesti vyrą yra silpnesnis.
Vyro poreikis paliesti moterį yra stipresnis.

• Moters dirgikliai vidiniai (jausmai, asmeninės vyro savybės)
Vyrui dirgikliai išoriniai (impulsas kyla staiga).

• Moteriai potraukio aktualizacijai reikia daugiau laiko.
Vyrui laiko nereikia arba reikia mažai.

• Moteriai laiko grįžti į pradinę ramybės būseną reikia daugiau.
Vyrui nurimti (užmigti ;-))) reikia mažiau laiko.

• Moteriai intymumas svarbesnis nei seksas.
Vyrui seksas svarbiau nei intymumas.

• Moters vaisingumas cikliškas-vaisinga per mėnesį 8-10 dienų
Vyro vaisingumas nuolatinis. Vyras per mėnesį vaisingas 30-31 dieną.

• Moteris vaisinga 13 – 50 metų
Vyras nuo 13 metų iki gilios senatvės.

• Moters lytinė ląstelė pati didžiausia žmogaus organizme.
Vyro 2000 kartų mažesnė už moters.

• Per mėnesį moters organizme- 1 kiaušialąstė (400 per metus)
Vyro organizme 1000vnt. per sekundę. Vieno lytinio akto metu 300-500 milijonų.

• Moters organizme lytinė ląstelė bręsta kiaušidėse- vidiniuose organuose
Vyro – sėklidėse- išoriniuose organuose.

• Moters lytinis aktas vyksta savo kūne.
Vyro lytinis aktas – moters kūne.

• Moters prokreacija (nauja gyvybė) prasideda po lytinio akto.
Vyro prokreacija (nauja gyvybė) pasibaigia lytiniu aktu.

• Moters seksualumas įasmenintas- į jausmus.
Vyro – fizinis.

Na ir pabaigai noriu pasakyti, kad moterų ir vyrų biologinių skirtumų neigimas yra liberaliojo feminizmo bruožas. Feministės priešinasi vyriškai pasaulėvokai, pasaulėvaldai ne moteriškuoju būdu, o vyriškuoju. Taip gimė destruktyvūs feminizmo paradoksai:
• Kovodamos už moters teisę į abortą (lygi su vyru- negimdanti) moterys atpalaiduoja vyrus nuo atsakomybės. Ginami ne moterų, o nebrandžių vyrų interesai. Moterys aukoja savo sveikatą, dvasinę ramybę, savų vaikų gyvybę.
• Lygybės siekimas sekse, pavertė moterį sekso objektu. Gimstamumo kontrolės realizavimas (kontracepcija) – realus moters sudaiktinimas bei pavergimo priemonė – pataikavimas vyrui.
• Šiuolaikinis feminizmas kuria ir palaiko vienos lyties – vyriškosios modelį visuomenėje.
Iš viso to ką kalbėjome apie vyrų ir moterų skirtumus trumpai tariant moteris telkiasi viduje, o vyras – išorėje. Pati sau pagalvojau gal taip yra todėl, kad moteris sukurta  ne iš išorės- žemės dulkių, o paimta iš vyro vidaus, jo kaulo. Bet čia tik mano pamąstymas :-).

Tikiuosi skaityti Jums buvo ne per sunku, o įdomu. Gal kai ką išgirdote ir naujo ;-). Gražiausia yra tai, kad vyras ir moteris yra ne skirtingų rūšių atstovai, bet lygiaverčiai asmenys. Gražūs asmenys, kurie susijungdami santuokoje tampa vienu kūnu. Skirtingiems tapti VIENA yra didis stebuklas, kuris įvyksta tik pilnutinai dovanojant save. Bet tai jau kita tema .
Rosana
Parengta pagal Narbekovas A., Obelenienė B., Pukelis K. (2008) Lytiškumo ugdymo etika. Kaunas: Vytauto Didžiojo Universitetas
Daugiau A. Maceinos minčių apie vyrų ir moterų skirtybes rasite filosofo straipsnyje „Namai ir pasaulis“.

 Akimirkos iš susitikimo: