Dailės terapija: vaikams, bet ir mamytėms :)

Šį trečiadienį buvau labai laiminga, ištrūkusi (pagaliau vėl) į Mamų klubą. Gerą nuotaiką papildė ir naujas pirkinys prieš pat klubą – nupirkau gabalą kilimo dukrai :) O kilimas ypatingas ne vien dėl linksmų piešinių bei spalvų, bet ir tuo, jog pamačiau jį kadaise, kai dar nė nesilaukiau, ir savy, gerai pamenu, pagalvojau: „jei tik bus mergytė kada nors, kad tik būtų šių kilimų…“ :) Jooo.. Tokie tie moteriški džiaugsmai ir pasvajojimai :)

O apie šį trečiadienį pasidalinsiu daugiau įspūdžiais, nei informacija (iškart atsiprašau). Galbūt kas mane papildys, o gal mūsų brangi Rosana dar kada užves ant kelio, kur tokios informacijos pasiskaityti – apie tai, ką kalba vaikų piešiniai, jų pasirinktos spalvos, net gi piešimo „technika“ – pieštukai, dažai, ar flamasteriai… ar piešinio „daugiasluoksniškumas“…

Na, kai tik mamytės viena po kitos sugužėjo į klubą ir, aišku, buvo pasveikintos šiltu Rosanos apkabinimu, žodžiu bei šypsena, dėliojant puodelius arbatai ir aptariant, ką gi šiandien veiksim, kažkas  pasakė: „Oooiij, tai gal pabendraaaaukim?… “ :) [Ne todėl, kad užsiėmimas laukė neįdomus – net laaaabai įdomus, bet, tiesiog…] Pagalvojau tuomet – kaip smagu: juk susirenka iš esmės labai skirtingos moterys-mamos, o spėta taip susibičiuliauti, kad norisi tiesiog paplepėt. Tai mes tai irgi padarėm! Pasidalinom savo kasdienybės „rankdarbiais“, kas kaip ir kuo gyvenam, o tada gavom ne tik išsirinkti po pieštuką, bet ir popieriaus didelį lapą. Rosana ėmė pasakoti, kaip per piešinius pažinti vaiko nuotaiką, pažvelgti į jo vidų… O štai tada mes užsiėmėm taip vadinama dailės terapija. Reik pripažint, jog skamba įtikinamai, juolab, išgirdome ir nepaneigiamą liudijimą, kaip šios srities pradininkas pasveiko nuo tuberkuliozės tiesiog… piešdamas. Neįtikėtina!

Piešėm ir mes. Viena kitą. Bet neįprastai. Gavom užduotį pavaizduoti viena kitą tiesiog apskritimu. O kokias spalvas pasirinksime – mūsų reikalas.

Kad jau kibom tai kibom į darbą. Kažkas ir į medų teptuką pamirkė (netyčia, žinoma), kažkas į neišgertą arbatą :) Kad pateisint savo tamsiąją moteriškos sielos pusę, aš dar ir paburbėjau, kad negaliu išgaut spalvų, kokių norėčiau, nes čia nėr tokių galimybių, kad užduotis per sunki, bla bla bla..  Rosana nusišypsojo, patikino kad ne per sunki, ir mano burbesiai išsiliejo patobulintom spalvom :)

Smagu buvo ir aptarinėti. Matyti panašumus tarp skirtingų apskritimų, pieštų apie tą patį žmogų.. Tikrai buvo įdomu!

Ech.. Ta mano atmintis.. Kaip toj pasakoj: … pro barzdą varvėjo, burnoj neturėjau, ar kaip ten :D tai va dažai liejos, ne visada laikėsi apibrėžtų linijų (kaip tie mūsų kilogramai..), ir tik pamenu, kad žalia ir geltona reiškia harmoniją, violetinė dvasingumą, berods ruda pasitikėjimą… Mėlyna lyg stabilumą…

Na, o dar bepiešdama nusižengiau taip sakant taisyklėms ir savo apskritimams pripiešiau kotelius ir lapelius – juk kiekviena mamytė, kaip gėlė.. Ir šiaip, juk pavasaris :)

Ačiū, Rosanai, už įdomiai pravestą užsiėmimą!

Tai tiek va, Aurelija