Nepakeičiama mama
Medžiaga iš susitikimo apie liūdno vaiko sindromą.
Motinystė yra vienas iš moters socialinių vaidmenų. Skirtingais istoriniais, kultūriniais, ekonominiais laikotarpiais, kito ir moters kaip mamos vaidmuo:
„Visuomenėje motinystės modelis kinta keičiantis visuomenės santykiams. Keičiasi ir pačios moters požiūris į savo, kaip motinos, vaidmenį“. (Margarita Pileckaitė – Markovienė, Diana Bumblytė, 2004, p. 7).
Lietuvoje XIX a. pabaigoje Moters motinos pašaukimas buvo vertinamas:
„Lietuvių šeimos papročių analizė liudija, kad formuojant žmogų kūdikystės laikotarpiu pagrindinis vaidmuo teko jo motinai ir kasdienei namų aplinkai“. (Rasa Račiūnaitė, 2002, p. 71).
Motina buvo tas asmuo, kuris supažindino vaiką su jį supančiu pasauliu, diegė moralines bei dvasines vertybes.
Motina buvo ir yra gyvybiškai svarbus asmuo vaikui:
„Nutrūkus ryšiui tarp motinos ir vaiko, kyla grėsmė mažylio gyvybei. Jis pasijunta atstumtas, nereikalingas, nelieka dvasinio ryšio“. (Rasa Račiūnaitė, 2002, p.70).
Šiandieninėje materializmo, vartojimo eroje, motinystės pašaukimas prarado vertę. Vertinami daiktai – materija, viskas kas apčiuopiama. Mamos meilė yra neapčiuopiama ir nepamatuojama, mamos darbas atliekamas be apčiuopiamo atlygio- vadinasi tai yra nevertinga. Materializmo pasaulėžiūra skatina mamas išeiti į darbus, kad jos būtų matomos visuomenėje ir pripažintos, kad jų išvaizda būtų nepriekaištinga, kvepėtų prabangiais kvapais, o ne kūdikio kvapu. Visuomenė tikisi stiprios, talentingos ir veiklios moters, nepaisant, kad ji yra tik ką pagimdžiusi. Žiniasklaidos priemonės kuria super mamos įvaizdį, kuri dvi svaitės po gimdymo jau dirba profesinėje srityje. Auginti vaikus, juos maitinti krūtimi tapo gėdinga. Kūdikėliai, apsupti materija, kuri neatstoja mamos meilės ir dėmesio. Kūdikio siela pamažu apmiršta ir auga su atmetimo jausmu. Auga sužeistos asmenybės.
Šiandieninėje Lietuvos kultūroje, vaikai turėdami tėvus, auga našlaičiais. Kūdikėliai auga svetimų žmonių priežiūroje, yra atiduodami į valstybines auklėjimo institucijas, kurios neatstoja kūdikiui mamos:
„Moterų emancipacija ir vaikų atidavimas į specialias auklėjimo įstaigas pakeitė vaiko ir moters bei tėvo vaidmens suvokimą. Vaikas laikomas nereikalingu, įkyriu trukdžiu, todėl tėvai siekia jo atsikratyti atiduodami į auklėjimo įstaigą“. ((Margarita Pileckaitė- Markovienė, Diana Bumblytė, 2004, p. 12).
Auga vaikai, kurie jaučiasi niekam nereikalingi, neįdomūs, nemylimi. Šalyje didėja vaikų nusikalstamumas, narkomanija, savižudybės. Vaikų širdys trokšta būti mylimos.
Šiandien Lietuvoje yra populiarūs, madingi lopšeliai darželiai, savaitiniai, privatūs darželiai. Dar negimus kūdikiui, reikia jį užrašyti į eilę, norint, kad vaikas lankytų auklėjimo instituciją. Valstybė skatina bei remia visas auklėjimo įstaigas, tačiau neremia ir neinvestuoja į motinystę. Jei mamos turėtų galimybę, būtų remiamos moraliai bei finansiškai, būtų skatinamos auginti, auklėti, ugdyti priešmokyklinio amžiaus vaikus namuose, nereikėtų vėliau kovoti su vaikų nusikalstamumu, narkomanija, savižudybėmis.
Lietuvoje visuomenės požiūris į motinystę yra neigiamas. Kuo daugiau vaikų augina mama, tuo labiau ji yra žeminama. Mamos taip pat pradėjo nevertinti ir negerbti motinystės. Jos nesuvokia, jog jų darbas vertingas. Motinystė tapo nesąmoninga. Lietuvoje nėra nė vienos institucijos, kur mamos, auginančios ikimokyklinio amžiaus vaikus, būtų ugdomos (nekalbu apie nėščiųjų kursus). Nėra paskaitų, mokymų, užimtumo priemonių, kurios augintų, įkvėptų, vestų moterį sąmoningos motinystės link, kad moteris suvoktų, jog auginti vaikus yra svarbus jos pašaukimas.
Nuo šio suvokimo priklauso kito žmogaus laimės pajauta, savivertė, požiūris, gyvenimo motyvacija ir savęs išreiškimas šitoje žemėje.
Klausimai atsakymai
- Kokią reikšmę vaiko savijautai, jo vystymuisi turi nėštumo laikotarpis?
Tik prieš 30 metų medicinoje buvo pastebėta, kokią reikšmę vaiko savijautai, drauge ir tolimesniam jo vystymuisi turi nėštumo laikotarpis. Buvo nustatyta, kad stiprūs motinos išgyvenimai (baimė, išgąstis) jau pačioje vaiko širdies ir nervų sistemos formavimosi pradžioje tiesiogiai veikia ir jį, sukeldami tuos pačius pojūčius. Buvo paneigta daugelį metų gyvavusi nuomonė, kad placenta esanti nepralaidi ir patikima vaisiaus apsauga.
Pirmaisiais vaikelio gyvenimo mėnesiais mamos pilvelyje, reikia kuo mažiau mamos streso, kuo sveikesnio jos gyvenimo būdo ir sveikesnės aplinkos.
- Koks žmogus vaikui yra reikalingiausias per pirmuosius dvejus gyvenimo metus?
Per pirmuosius dvejus vaiko gyvenimo metus, kai jo galvoje formuojasi būsimasis gyvenimo sėkmės kompiuteris, vaikučiui be galo svarbi mamos meilė, artumas, jos pieniukas, švelnumas ir dėmesys. Tyrimų išvados, tvirtina, kad šiuo laikotarpiu vaiko artimiausias ir pats reikalingiausias žmogus gali būti tik mama. Tarp jų nenutrūkstamai egzistuoja labai sudėtingas ir gerai suderintas ryšys. Ką tik gimęs vaikas pažįsta tik savo mamą, žino jos širdies plakimo ritmą, jos balsą, atskiria net pieną, kurio skonis panašus į buvusį vaisiaus vandenų. Naujagimis jaučiasi patenkintas jei gauna to, ko tikisi: nubudęs būti sočiai pamaitintas krūtimi. Jei ilgą laiką lūkesčiai nepildomi (paliekant verkti „paauklėjimo tikslu“), naujagimį ištinka egzistencinis siaubas, pasireiškiantis labai stipriu verksmu. Naujagimis gali prie šio to priprasti, bet tas pripratimas visam gyvenimui gali virsti polinkiu į depresyvumą ir nepasitikėjimą.
- Kuo Kūdikiui yra svarbus mamos veidas?
Praėjus kelioms savaitėms po gimimo, kai vaiko smegenys sureguliuoja paskutinį jo veido nervą, daug įtakos turi mamos matomas veidas, kurį jis fiksuoja savo atmintyje. Kūdikis turi žinoti savo svarbiausio asmens veidą, nes jis yra jo išgyvenimo garantas. Kai vaikas šio garanto netenka ilgesnį laiką, ima jausti pavojų savo gyvybei, nes jis yra jo išgyvenimo garantas. Kai vaikas šio garanto netenka ilgesnį laiką, ima jausti pavojų savo gyvybei. Sustiprėja kortizolio gamyba, vaikas smarkiai verkia ir neužmiega. Todėl motinos kūdikiui atstoti negali niekas, net jo tėtis, senelė, o tuo labiau svetimas, net geriausią auklėtojo išsilavinimą turintis žmogus (išskyrus nelaimės atvejus).
- Kas padeda mamai būti išskirtiniu asmeniu savo vaikui?
Būti išskirtiniu asmeniu savo vaikui ir įgyvendinti šią sunkią pareigą mamai padeda hormonų pokyčiai jos organizme. Pagimdžiusi moteris įgauna vadinamąjį „Ammenraport“ (geba lengvai nubusti vaikui kviečiant, padidėja rūpestingumas, gebėjimas labiau mylėti).
- Kas nutinka vaikui , kai jis atskiriamas nuo mamos šiuo svarbiu gyvenimo momentu?
Santykių psichologai nustatė, kad vaikams visų pirma išsivysto tam tikras atšiaurumas: jie ima mažiau šypsotis, vengti akių kontakto su mama. Vėliau tokie vaikai būna žymiai jautresni, su menkesniu savivartės jausmu, godūs daiktams (maistui, gėrimui), abejingi, nesiekiantys rezultatų.
- Koks esmingas pirmųjų gyvenimo metų poveikis tolesniam žmogaus formavimuisi?
Prigimtinių poreikių patenkinimas smegenų vystymosi periodu vaikui suteikia ne tik emocinio stabilumo, saugumo bei jį nuramina, bet ir skatina smalsumą domėtis gyvenimu. Tai turi įtakos vaikų imlumui ir gabumui, nes pasitenkinimas smarkiai pagerina neuronų sinapsių vystymąsi.
Vaikai būna atsparesni stresui, laimingesni, saikingesni, stabilesni, lengviau bendraujantys ir dėl viso to dažniau daugiau pasiekiantys.
- Kokia didžiausia miesto vaikų bėda?
Miesto vaikų didžiausia bėda – daug dirbantys tėvai. Miestiečiai su vaikais bendrauja minimaliai. Dėl to vaikams kyla emocinių, elgesio problemų, sunkumų mokantis.
- Kaip galima būtų sustabdyti vaikų savižudybes?
Savižudybes galima būtų sustabdyti šviečiant visuomenę. Savižudybių gausa rodo tik viena – vaikas nei darželyje, nei mokykloje, nei šeimoje nebuvo išmokytas emocinio raštingumo: suvokti savo emocijas, būsenas, jas atpažinti, suvaldyti, reguliuoti, rasti konstruktyvių problemų sprendimo būdų.
- Kas gali užkirsti kelią paauglių priklausomybei nuo alkoholio, narkotikų?
Mokslininkai ištyrė – jei norima, kad paauglys negertų alkoholio ir netaptų priklausomas nuo jo, pastangas reikia dėti ne paauglystėje, o pradėti nuo ikimokyklinio amžiaus, geriausia iki penkerių metų. Tuomet pasiekiama gerų rezultatų, užkertamas kelias vaikui ateityje tapti priklausomam nuo svaigalų.
- Ar verta investuoti į vaikus?
Mūsų valstybėje supratimo, kad reikia investuoti į vaikus trūksta. Užsienio šalių mokslininkai yra paskaičiavę – vienas santykinis piniginis vienetas, investuotas į mažų vaikų sveikatą, vėliau atneša keturiolika piniginių vienetų pelno valstybei.
- Kur vaikas turi mokytis bendravimo su kitais?
Bendravimo mokomasi ne kolektyve, sunešus kūdikius į vieną vietą ir palikus pusdieniui ar ilgiau. Bendravimo ir draugiškumo išmokstama per nuoseklų rūpestį šeimoje. Tą parodė ilgalaikiai tyrimai, atlikti JAV vaikų lopšeliuose.
- Ar trimetis yra pasiruošęs išeiti į darželį?
Trimečiai nėra pasiruošę būti visą dieną atskirti nuo šeimos ir palikti tarp bendraamžių. Tam reikia palaipsnio ir kantraus pratinimo. Net ir pradinės klasės mokinys, esant normaliai šeimos struktūrai, turi grįžti į namus, kuriuose lauktų suaugęs žmogus ir šiltas maistas.
Mažų vaikų laimė ir sveikata turi tapti visų mūsų vertybe ir tikslu!
Siekdami trumpalaikių suaugusiųjų tikslų, ilgalaikėje perspektyvoje patirsime pralaimėjimą!
Naudota literatūra:
Pileckaitė – Markovienė, M.,Bumblytė, D. (2004). Motinystės psichologija. Vilnius: „Presvika“.
Račiūnaitė, R. (2002). Moteris tradicinėje lietuvių kultūroje. Kaunas MMII.
Klausimus atsakymus pagal straipsnius:
Christa Maves: „Gyventi dėl vaikų“ 2008 03 28 www.bernardinai.lt
Inga Liutkevičienė „Dviejų Lietuvių vaikai“ 2009 01 „Verslo klasė“ http:manokarjera.lt
Parengė Rosana Subačienė
Turiu mažą pastebėjimą,…kad visiškai pamiršti yra ir tėčiai. būtų nuostabu, kad visoje Lietuvoje vyktų užsiėmimai ir mamytėms ir tėčiams, nes mamytė dar gali pastudijuoti literatūrą…o vyrui paskaityti n puslapių knygą apie vaikus…. kančia…be to, akd nė pusę nieko ten nesupranta:))) gal ir vyksta tai didžiuosiuose miestuose…bet, kaip visada mažų miestų mamos ir tėčiai pamiršti.
Labas Simona, tavo pastebejimas yra geras;-). Pasidalinsiu informacija, kurią žinau. Vilniuje Pedagogineje psichologineje tarnyboje (Vivulskio 2 ), laiks nuo laiko renkama nemokama vyru/teveliu grupe (ir mamyciu taip pat). Vyksta 10 susitikimu apie vaiku auklejima. Juos veda psichologes. Telefonas pasiteiravimui: 852650908
Gaila, kad neteko dalyvauti susitikime.Uztat labai naudinga pasiskaityti surinktą medžiagą.
Labai pritariu pastebejimui, kad pas mus nera jokių paskaitų, mokymų ar kursų mamytėms, kuriuose būtų mokomos kaip elgtis su vaiku tam tikrais jo raidos etapais, į ką reiktų atkreipti dėmesį ar galbūt išlaukti tam tikrus momentus.Juk iškyla tiek daug klausimų.Turiu omeny, vaiko psichologiją. Ir vaikui augant, klausimų iškyla vis daugiau ir daugiau.Bet pas mus svarbiausia išmokyti mamą pakeisti vaikui sauskelnes, jį išmaudyti, na ir dar, patarti, kaip išrinkti tinkamiausią mišinuką.
Manau,kad vien meilės nepakanka, reikia daug žinių ir didelės išminties, norint užauginti atsakingą, savarankišką ir savimi pasitikinti žmogų.
Tiesa,JAV gyvena vyro sesuo, ji pasakojo, kad ten būsimai mamytei priklauso 6 savaitės vadinamų motinystės atostogų, kurias ji gali išnaudoti savo nuožiūra, prieš gimdymą ar po jo, todėl jos dirba iki paskutinės dienos, kad galėtų ilgiau pabūti su vaikeliu jam gimus.Pasibaigus atostogoms, jos turi grįžti į darbą, arba praranda darbo vietą.Kai vyro sesuo bendradarbiams papasakojo, kad Lietuvoje mamos turi galimybę vaikus auginti iki 3 metų, o pinigėliai mokami iki 2 metų, visi labai nustebę klausė, kur ta pasakų šalis-Lietuva.
Taigi tiek. Iki malonaus!
Straipsnyje „Dviejų Lietuvų vaikai“ Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų psichiatrijos ir socialinės pediatrijos centro vaikų ir paauglių psichiatrė, psichoterapeutė, mini Olandiją, Suomiją. Kurią šalį konkrečiai ji turėjo omenyje, tikrai nežinau. Kiekvienoje šalyje yra sudaromos skirtingos salygos mamytėms.Kiek man yra žinoma Olandijoje priešmokyklinės įstaigos tik nuo 4 metukų. Anglijoje gyvenanti mano sese i darbą turėjo grįžti kai dukrytei suėjo pusė metukų. Bet yra sudarytos sąlygos dirbti tik kelias valandas per dieną.Jei neturi kur palikti dukrytės, paskambinusi gali iš vis į darbelį neateiti.Ten visai kitokia sistema, todėl neina net lyginti.Vaistukai visi, medicininė priežiūra, stomatologo paslaugos tiek mamytei, tiek vaikučiui yra nemokami iki kol vaikučiui sueis metai.Pašalpos mamytei yra labai ne menkos.O tris ir daugiau vaikučių mažamečių auginančios mamytės į darbą neina. Jas labai remia valstybė.Aš džiaugiuosi, kad Lietuvoje suteikė mamytėms galimybę auginti vaikučius iki 2 metų.Tai didelė parama mamai. Faina būtų, jei būtų galima ir darbelyje dirbti lanksčiu grafiku, ne pilnu etatu.Nes kai auga trys mažiukai vaikai, tikrai sunku išeiti į darbą visai dienai.Tai tiek ;-)
oho koks traktatas! Buvo tikrai idomu ir naudinga paskaityti, dekui:)
NOriu paklausti del sios citatos: „Mūsų valstybėje supratimo, kad reikia investuoti į vaikus trūksta. Užsienio šalių mokslininkai yra paskaičiavę – vienas santykinis piniginis vienetas, investuotas į mažų vaikų sveikatą, vėliau atneša keturiolika piniginių vienetų pelno valstybei“. Man tiesiog idomu, kurios salys, jei zinote, finansiskai remia vaikus auginancias mamas namuose ilgiau nei du metus – nesiruosiu ten emigruoti;), siaip idomu. (lyg JAV yra tam tikra sistema. o siaip teko girdeti, kad Europoje taip pat yra tendencija lekti i darbus kuo greiciau, todel ir kai kurie lietuviai stojasi piestu del to, kad pas mus finansiskai mamos remiamos du metus – atseit, per ilgai).